Išsaugoti prisiminimus

Gyvendama vieno kambario bute išmokau atsisakyti nereikalingų daiktų, neapsikrauti jais ir daiktai tik dėl prisiminimų man atrodė nereikalingi. Bet kai kažkada norėjom pažiūrėti dar mažos (dabar ji jau didelė!) Elijos nuotraukas, radome tikrą nuotraukų „bardaką“ kompiuteryje. Ypač pirmaisiais mėnesiais pripyškinom, sutvarkyti nuotraukų neturėjom laiko, taigi taip viskas ir liko. Žodžiu. Jokios nostalgijos, grauduliukų ir gražių prisiminimų nepatyrėme. Supratau, kad vieną dieną turėsiu viską sutvarkyti ir padaryti taip, kad prie tų gražių prisiminimų būtų galima lengvai prisiliesti. Ir šiandien ta diena atėjo.

Pirmiausia apie albumą. Jis iš Baltai Balta. Ir jis yra nuostabus. Vienas gražiausių, kokį esu mačiusi. Odinis viršelis, balto storo popieriaus lapai, mielos iliustracijos ir gražūs žodžiai. Albume yra palikta pakankamai vietos užrašyti informacijai apie naujagimį (buvo laikas, kada gramų tikslumu žinai svorį tik gimus…), apie mažylio vardą, pirmųjų dienų ir visų pirmųjų metų prisiminimus. Jeigu atsukčiau laiką atgal, tų mažų patirčių ir minčių būčiau tiek prisirašiusi… Atrodė, niekada nepamiršiu. O pasimiršta. Labai daug kas pasimiršta.

Procesas. Nuotraukas visada darausi Eurokos. Nuo tų senų senų laikų vis dar atrodo, kad čia labai patogu užsisakyti iš namų ir nueiti po kurio laiko pasiimti. Greičiausiai dabar daug kur jau taip galima? Foto prekių parduotuvėje pirkau specialią dvipusę lipnią juostelę, kurią patogiai galima plėšti vienodo dydžio gabalėliais ir klijuoti nuotraukas į albumą. Visa tai užtruko. Tačiau procesas malonus. O ir rezultatas mane labai džiugina. Man nebereikia tų šūsnių nuotraukų kompiuterio ekrane, kai prie tų pačių nuostabiausių akimirkų galiu prisiliesti taip paprastai. Toks nuotraukomis pripildytas albumas būtų puiki dovana seneliams. Pagalvojau.

 

 

 

 

 

 

 

 


Kaip būti gera žmona?

Kaip būti gera žmona? Toks klausimas tikriausiai dažniau iškyla moterims nei vyrams „Kaip būti geru vyru?“. Moterys yra labiau linkusios domėtis santykių tema, analizuoti problemas, ieškoti sprendimų ir tobulėjimo galimybių. Taip kalbėjome susitikę su draugėmis ir juokėmės įsivaizduodamos, kad vyrai galėtų susitikti pasikalbėti apie tai, kaip būti geru vyru savo žmonai. O būtent aptarinėjome su dviem draugėmis, o aš šį susitikimą inicijavau, nes labai norėjau paklausinėti tos, kuri santuokoje jau 25 metus, o atrodo, bent jau man, lyg tai būtų pirmieji metai. Man įdomu kaip santykius kuria tie, kurie po šitiek metų atrodo tikrai laimingi kartu. Ir su jumis noriu pasidalinti smulkiais pastebėjimais bei patarimais, kuriuos išsinešiau SAU iš šio mūsų susitikimo.

Kaip palaikyti gerus santykius?

Svarbu laiką kartu su vyru planuoti. Jei kažkas būna suplanuota, abu laukia ir nusiteikia laikui kartu.  Bendri pomėgiai ir laisvalaikis. Svarbu kurti tam tikras tradicijas, kad ir labai smulkias kartu su vyru, ką kartu veikiate. Džiaugtis mažais dalykais.  Kurti gerų emocijų ir patyrimų drauge atsiminimus.

Kaip elgtis konfliktinėje situacijoje?

Neįžeisti. Mokėti atskirti rimtas santykių problemas nuo nereikšmingų susipykimų, kurie gali kilti iš nuovargio, asmeninių nesėkmių, blogos nuotaikos ir pan. Rimtas santykių problemas RAMIAI aptarti, o tai, kas nėra reikšminga galima tiesiog užmiršti ir gyventi toliau. Geriau pasistengti nuo emocinio „pratrūkimo“ susilaikyti. Pykstantis nedaryti apibendrinimų „tu visada“, „tu niekada“ ir pan. Pyktis SAUGIAU:  taip mes dėl kažko nesutariame, bet iš esmės mes mylime vienas kitą ir iš esmės viskas yra gerai.  Nebijoti pripažinti savo klaidų, netinkamo elgesio ir pan.

Kaip KARTU auginti vaikus?

Pareigų, susijusių su vaikų priežiūra, pasiskirstymas turėtų tenkinti abu, tačiau skirtingose šeimose jis gali būti skirtingas. Svarbu, kad abu gerai jaustųsi. Vaikai turi matyti tėvus kaip stiprią sąjungą, vieningus, neprieštaraujančius vienas kitam. Vaikų akivaizdoje nederėtų parodyti nepritarimo vienas kitam. Prieš vieningus tėvus vaikai nemaištauja.

Kaip būti gera žmona?

Leisti vyrui jaustis pripažintu, gerbiamu, svarbiu. Girti už sėkmes ir palaikyti nesėkmėse. Palaikyti ramybę namuose. Būti įdomia savo vyrui, kad santykiuose liktų intriga: ką dar ji gali, ką dar ji žino? Turinti savų pomėgių, besidominti naujais dalykais, tobulėjanti, vis kažką naujo sugalvojanti žmona atkreipia į save vyro susidomėjimą.

Kaip nebūti bloga žmona?

Nebūti santykiuose „auka“. Nedaryti to, ko niekas neprašo ir ko niekam nereikia ir nesijausti dėl to verta įvertinimo. Pasiaukojime reikalingos ribos. Arba riba yra ten, kur pradedama jaustis „auka“. Leisti sau negalėti padaryti visko pačiai ir prašyti vyro pagalbos. Neatrodyti ir nebūti emociškai nestabiliai, piktai, burbančiai, besikabinėjančiai, „neėsti“ vyro.

Kaip būnant gera žmona, būti  gera mama?

Užtenka būti pakankamai gera mama savo vaikams, tobula būti nereikia. Geriausia, ką mama gali duoti savo vaikams tai pati būti laiminga, džiaugtis gyvenimu. Geriausia, ką tėvai gali duoti savo vaikams, tai būti laimingi drauge ir mylėti vienas kitą. Vaikams greitai augant ir keičiantis reikia leisti sau nežinoti kaip elgtis tam tikrose situacijose ir nesijausti dėl to blogai.

Štai. Tiek gerų minčių po šio susitikimo liko mano galvoje. Visada esu linkusi domėtis, kokias sėkmingų santykių formules yra išradę ir išbandę kiti. Tai mane labai skatina plėsti savo įsivaizdavimo apie santykius ribas ir bandyti naujus dalykus.…

„Atsijungimo“ laikas

Atsijungti (angl. unplug). Štai koks mano pastarojo laiko tikslas. Pastebėjau, kad vien tik laiko planavimas neužtikrina, kad spėčiau padaryti tai, kas reikalinga, kad būčiau produktyvi ir punktuali. Net jeigu tai ir spėju, bet su nerimu ir stresu – manęs tai netenkina. Ir atpažįstu, kad labiausiai stresą ir nerimą dienos eigoje kelia ryšys: telefonas, internetas, priminimai, programėlės, automatinės informavimo žinutės iš banko ir t.t. Nerimą kelia informacijos srautas. Didelis. Nesustojantis. Tai neleidžia man atsipalaiduoti. Papasakosiu, kokie mano sprendimai šioje situacijoje.

Viskam yra savas laikas. Yra laikas dienos eigoje, kada valgome, kada miegame, kada prausiamės duše, kada bendraujame su draugais ar šeima. Viskam yra laikas. Ir laikas technologijoms, naršymui internete, atsakinėjimui į laiškus ir pan. Tai reiškia, kad dabar aš turiu aiškiai įsivardinti, kada yra mano laikas būti prisijungus ir kada yra laikas būti atsijungus.  Stengiuosi neleisti sau vienu metu gyventi dviejose (ar net dar daugiau) realybėse. Jeigu valgau, tai neatsakinėju į laiškus. Jeigu bendrauju, tai netikrinu ar mano klientai neieško manęs. Yra laikas, kada mano kompiuteris yra išjungtas ir telefone nėra interneto. Tai atneša  ramybę į paprastą dieną. Nors pirmosiomis dienomis apima nerimas, kai esi atsijungęs: gal kažkam manęs reikia. Gal dabar mano klientai neranda kaip apmokėti sąskaitas? Gal dabar man atėjo geras pasiūlymas iš kolegų? Bet vis tai iš esmės gali palaukti. Ir viskas vyksta daug produktyviau ne tik, kai esi detaliai paskirstęs ir suplanavęs laiką, apie ką visi kalba, bet dar ir tada, kad paskirtu laiku susitelki į tai, ką darai. Kai kažkuri minčių dalis nėra likusi kitoje realybėje.

Mada būti skubančiu. Busy angliškas žodis, kuris man dar geriau atspindi tai, ką turiu galvoje. Būti busy, tai skubėti, nespėti, daug daryti, daug planuoti, dėliotis prioritetus, būti nuolat su telefonu ar plančete rankoje, naudoti laiką efektyviai, nešvaistyti jo, nepraleisti progos išnaudoti produktyviai kiekvieną minutę. BET. Nejučiomis skubėjimas tampa įvaizdžio dalimi. Bet toji dalis vargina. Intensyvus gyvenimas vargina. Ir man to nesinori. Todėl stengiuosi nepasiduoti skubėjimui vardan to, kad tai lyg ir patraukliai atrodo.

Kokios informacijos man reikia? Man yra svarbu įsivardinti sau, kokia informacija man reikalinga (man padeda, mane įkvepia) ir kokia yra šiukšlės. Ir savo laiką bei dėmesį skirti tik tam, kas yra reikalinga. Keletas kitų punktelių padeda atsirinkti informaciją.

Išsijungti pranešimus (angl. notifications). Aš išsijungiau visus man nereikalingus pranešimus: kokie draugai įsikėlė nuotraukas, kas parašė į mano sekamą grupę, kas pamėgo mano nuotrauką, kas pradėjo mane sekti ir pan. Nes nuolat atsirandantys raudonas ženklelis su skaičiuku, kiek naujienų aš dar nežinau nesuteikia ramybės. Ir dažnai tos naujienos mums nėra reikalingos.

Nebesekti tų, apie kuriuos iš tikrųjų nėra svarbu žinoti. Vėl gi paklausti, kas man iš to, kad aš seku soc. tinkluose vieną ar kitą žmogų. Dažnai nėra svarbu kuo dalinasi seniai seniai kažkur sutiktas ir tuomet į draugų ratą papuolęs žmogus. Padarius tokį atsirinkimą, savo paskyrose gali matyti tik tai, kas tau išties rūpi. Svarbi ir įdomi informacija nepaskęsta tarp tos, kuri nieko neduoda.

Uždarinėti interneto naršyklės langus. Prisipažinkite, kiek jų yra atvertų pas jus? Ir jų vis daugėja? Pas mane taip būna dažnai. Dabar aš stengiuosi uždarinėti jų kiek įmanoma daugiau.…

Šventės be streso

Pastarųjų metų streso pikas mūsų namuose buvo išgyventas kažkur lapkričio mėnesį. Tuomet į vieną vietą susidėjo daug dalykų: mano studijos, užsakymai, el.parduotuvės reikalai, atvirukų (atvirukų kalnų) paruošimas VAGA knygynams, Elijos pradėjimas eiti į darželį ir t.t. Bet labai greitai turėjau sau pripažinti, kad kaip visi mano užsiėmimai man bepatiktų, kai jie vyksta streso ir bėgimo fone – nieko gero. Malonumo nedaug. Tačiau kas blogiausia, prie streso priprantama, jis tampa gyvenimo dalimi ir kartais net būti labai užimtam pradeda atrodyti madinga. Ar jūs to nepastebėjote?

Prieš šventes labai daug mačiau mamų įrašų Facebook’e apie tai, kaip jos nieko nespėja, kiek daug dar turi padaryti ir pan. Be jokio smerkimo – man šiemet tai nebepriimtina. Man akivaizdu, kad net jeigu suksiuosi taip greitai, kaip tik galima, vis tiek visko padaryti, ką norėčiau, nespėsiu. Taigi norėti pradėjau mažiau. Terminų mažiau. Darbų mažiau. Viskas paprasčiau. Kartais galimybės, kurias matome (geras receptas, įdomus dovanų pakavimo būdas ar pan.), tampa „reikia“ ir kai „reikia“ labai daug – patiriame stresą. Ir ne tik mes, mamos, bet ir tie, kuriems tą stresą parnešame į namus arba tiesiog „užverdame“ vietoje.

Linkėdama jaukių švenčių, taip pat noriu palinkėti apmąstyti, ko iš tikrųjų „reikia“ jums ir jūsų šeimai? Ar geroms emocijoms užtektų apsikabinimų ir žaidimų visiems kartu, ar reikalingi kalnai dovanų, atrakcijų, renginių ir pan. Kartais pati save prigaunu, kad norėdama gero savo šeimai, nueinu aplinkkeliu (per maistą, dovanas, išvykas), nors matau, kad jiems manęs reikia ramios ir linksmos. Neskubančios. Ir geriau su paprastesniu maistu ar kuklesnėmis dovanomis. Bet su šypsena ir gera nuotaika. Su ramybe. Taigi, brangios kolegės-mamytės, linksiu jums ramybės ir tylaus džiaugsmo širdyse, kad jį galėtume skleisti savo šeimose. Gražaus šio šventinio laiko.

 

 

 

 

 

 


 

 …

Dovanos, kurios greitai rado vietą mūsų namuose

Būna dovanos, kurios labai nudžiugina, bet būna tokių, su kuriomis tenka pasukti galvą, ką nuveikti ar kur padėti. Noriu su jumis pasidalinti dovanų idėjomis, kurias tikrai norėčiau gauti dar kartą. Gal kažkam kils minčių, ką padovanoti mažyliams ar jų mamytėms-fėjoms.

Pagalvytė – debesėlis iš 4 KĖDUČIŲ. Jis pas mus atkeliavo po reklamos filmavimo ir fotosesijos, kur su Elija pasijautėme tikros žvaigždės. Tokių ir panašių pagalvėlių galite rasti Vilniaus Akropolio Kalėdinės mugės stende prie įėjimo į Pegasas knygyną ir 4 kėdučių el.parduotuvėje.

Daiktkrepšis iš MEDVILNIUKAS. Gavus leidimą išsirinkti kažką iš el.parduotuvės gerai pasukome galvas su Elija, nes nuo kiškučių iki girliandų – viskas nuostabiai gražu. Bet nugalėjo praktiškumas: mažiems mūsų namams labai pravers šis daiktkrepšis, kuriame jau spėjo pabūti ir sauskelnės, ir žaislai, ir nespėti išdėlioti po skalbimo drabužėliai, ir pati Elija.

BERRY LIGHTS lemputės. Įžiebti jas – tai pirmas dalykas, ką Elija skuba padaryti vos išlipus ryte iš lovos (o išlipa dar kai būna tamsu). Daug jaukumo priduoda namams, o ir gerai nuteikia miegui blanki šviesa, kai vakare jau gesinamos šviesos ir rengiamasi pižama.

BALTAI BALTA kūdikio albumas. Jau mintyse turiu vieną kūdikėlį, kuriam (o tiksliau jo mamytei) ketinu jį padovanoti. Tik atsivertusi šį albumą supratau, kad labai gailiuosi, jog iš pirmųjų metų gyvenimo su Elija turiu tik šūsnis nuotraukų kompiuteryje ir telefone, tačiau mažai kas liko apčiuopiamo ar užrašyto, kas primintų pradžių pradžias. Atrodė niekada nepasimirš kokio svorio (gramų tikslumu!) ji gimė. Bet pasimiršo. Pasimiršo daug dalykų, daug nutikimų, emocijų, patirčių. Gaila, kad nedaug jų yra užfiksuotų…

NIEKO RIMTO knygelė. Knygelių turim daug, bet ši tapo Elijos mėgstamiausia jau pirmą kartą paėmus į rankas. Man ji irgi graži, dar svarbu, kad puslapiai pakankamai stori mažylės susidomėjimui „atlaikyti“, bet Elijai – ji nepakeičiama. Atrodo, jog labiausiai žavi švelnių bruožų personažai. Panašių knygučių jau paprašėme Kalėdų senelių 🙂

BABA. priemonės nuo peršalimo. Taip, apie tai mažiausiai norisi galvoti šventiniu laikotarpiu, bet peršalimai mūsų namuose dažni. O kelios BABA. priemonės, kurias išbandėme pasirodė labai efektyvios. Ypač kremukas nosytei. Svarbiausia, natūralios ir saugios mažiesiems.

PŪKO ŠVELNUMAS kepurytė. Prisipažinsiu, kad nesu tikra, kas man labiau patinka: šios kepurytės, ar jų kūrėja. Su dviem mažyliais ji dar tokiais grožiais aprūpina ir kitus. Tiesa, Elijai pirmieji bandymai nešioti šią kepurę nelabai patiko, nes nors ir švelni merino vilna, bet jai ji griaužė odą, bet kai buvo stipriau pašalę – viskas buvo gerai. Gal tiesiog ne laiku ją uždėjusi buvau…? Atrodė puikiai.

MAMYTSĖ“ knyga. Turėjau garbės žvilgtelti į šios knygos puslapius tada kai dar jie tebuvo pasiruošimo spausdinti stadijoje ir nuo tada labai laukiau, kada galėsiu gyvai juos pavartyti. Ši knyga labiausiai padrąsinantis motinystės kasdienybėje dalykas. Jau visus gražius žodžius apie ją buvau parašiusi, taigi dabar tik konstatuoju: tokia dovana niekada negulės lentynose nepanaudota.

ECOTEETHING ČIULPTUKO LAIKIKLIS IR KAROLIAI. Kol nepalieti šių silikoninių karoliukų, atrodo, kas čia tokio. Bet jie labai malonūs. Įspūdinga, kiek gražiausių spalvinių derinių yra prikurta! Bet labiausiai man patinka tai, kad medžiagos, iš kurių karoliai pagaminti yra draugiškos net gi mažųjų burnytėms.

Taigi visus šiuos dalykėlius mielai gaučiau dovanų, jeigu jų neturėčiau.…

Kokteilinė mažųjų paslaugoms

kokteiline

Žalius vaisių kokteilius sau darausi jau daug metų, o mūsų mažąjai jau nuo pat primaitinimo pradžios. Šįsyk įvairiausius receptus išbandom su nauja Philips kokteiline. Trumpai apie ją:

– rankiniu būdu reguliuojamas plakimo greitis: skirtingiems produktams galima parinkti skirtingą greitį. Kai darau igdolų pieną, geriausiai susismulkina, kad pradžioje įjungiu lėtesnį rėžimą, o kai riešutai susismulkina – greitesnį;

– 2 litrų talpa – pakankamai didelė, kad vienu plakimu būtų galima kokteiliais pavaišinti visą šeimą. Bet plakant kokteilį ir vienam žmogui, mažas kiekis susiplaka taip pat gerai;

– stiklinis indas, todėl sunkokas;

– plovimo funkcija: pasinaudojus kokteiline į ją įpilu šiek tiek vandens ir plovimo rėžimu juo išplaunamas indas, belieka tik nuskalauti. Galima šį indą plauti indaplovėje;

– skysčio talpa lengvai užsifiksuoja ant kokteilinės korpuso;

– ledukų smulkinimo funkcija: nors jos dar neišbandžiau, nes šalčio ir taip pakanka, jau įsivaizduoju, kokius šaltus kokteilius galėsim gerti atėjus vasarai.

O dabar pasidalinu, keliomis kokteilių idėjoms, kurios mums labai patinka:

1 | obuolys + bananas + saliero stiebas + špinatai

2 | spanguolės + apelsinas + granatas + cinamonas + chia sėklos

3 | kriaušė + špinatai + imbieras (supjaustytas smulkiais gabalėliais)

4 | avokadas + bananas + migdolų pienas

5 | kale lapai + ananasas + koksų pienas + šviežio kokoso riešuto gabalėliai + chia sėklos

6 | moliūgas + bananas + migdolų pienas

7 | obuolys + mėlynės (šviežios arba šaldytos) + saulėgrąžų daigai + bananas

8| obuolys + ananasas + kanapių sėklų branduoliai

 

 

 

 

 

 


 …

Dar kartą apie mažųjų maistą + smulkintuvo apžvalga

mazyliu maistas

Dabar Elijai jau daugiau nei pusantrų metukų ir jaučiu, kad jau po truputėlį išeiname iš dviejų skirtingų šeimos meniu laikotarpio. Vis dažniau visi valgome tą patį maistą. Ir kol pirmųjų valgymų patirtys dar visai neišgaravo iš galvos, pasidalinsiu paskutiniais pastebėjimais, kaip klostėsi šis etapas.

Skysčiai. Kai mažylis pradeda valgyti papildomą maistą, rekomenduojama pradėti duoti gerti vandenį. Ir bent jau mums šis pokytis nebuvo toks lengvas. Nesinorėjo mažajai jo ir viskas. Buvo išbandytos visokio tipo gertuvės – nieko. Nežinau, ką rekomenduoja specialistai, tačiau mes keletą mėnesių laukėme ir vylėmės, kad pienelio pakanka kaip skysčių. Daugiausiai nerimo buvo, kai susirgus tridiene karštine, Elija gėrė visai mažai ir pritrūkus skysčių teko gulėti ligoninėje su lašelinėmis. Tuomet gydytoja patarė du dalykus. Kai vaikas serga ir negeria, vandenį su švirkštu (be adatos, žinoma) suduoti taip dažnai, kad būtų išgertas dienos rekomenduojamų skysčių kiekis. Kitas dalykas – nebijoti ligos metu duoti saldaus gėrimo: jei mažylis nevalgo – neturi energijos, saldumas jos suteikia. Taip pat tai paskatinimas vaikučiui pačiam gerti. Apskritai su vandens gėrimu lūžis įvyko savaime. Vieną dieną pradėjo gerti vandenį ir geria iki dabar.

Nevalgymas. Pradėjus išbandinėti maistą nuo 6 mėnesių, Elija tikrai nebuvo juo sužavėta. Bulvė. Kopūstas. Cukinija. Neatrodė skaniai. Ilgą laiką pagamintą maistą ji tik paragaudavo. Negalima buvo sakyti, kad valgydavo. Ką aš dariau, tai leisdavau jai valgyti pačiai. Daržoves išvirdavau mažais gabalėliais ir leisdavau valgyti su rankutėmis. Be to, kad matėsi kaip lavėja jos smulkioji motorika, maisto suvalgoma būdavo vis daugiau. Taip pat virdavau košytes ir trindavau jas su smulkintuvu (vieno nuostabaus smulkintuvo apžvalga žemiau) iki vientisos kreminės konsistencijos. Vėliau išvirus daržovytes jas smulkindavau su ta smulkintuvo dalimi, kuri ne sutrina iki košelės, o kuri susmulkina iki mažų gabalėlių. Ir košeles leisdavau valgyti pačiai, tuo pat metu padėdavau su kitu šaukšteliu pati. Galėčiau labai plačiai rašyti besidžiaugdama, bet pasakysiu trumpai: kai matau, kaip sklandžiai mažylė dabar valgo pati, žinau, kad vertėjo jai leisti mokytis nepaisant to, kiek po to tekdavo tvarkytis.

Žali kokteiliai. Žali nebūtinai žalios spalvos. Labiau apie tai, kad žalias, gyvas, termiškai neapdorotas maistas. Kokteiliai iš vaisių skanūs, todėl prie jų lengvai priprantama. Pradžioje jie gali būti labai neutralūs: bananas + obuolys. Vėliau gali prisidėti keli lapeliai špinatų, kale lapas, keli saulėgrąžų daigai, chia sėklytės, goji uogos ir pan. Gerai tai, kad tokius kokteiliukus galima padaryti su maisto smulkintuvu. Man tai buvo aktualu kelionių metu. Žinoma, galbūt jausis stambesni  kietesnių sudedamųjų dalių gabalėliai, bet iš esmės geriau negu nieko, kai, sakykime, atostogauji pajūryje su mažyliu. O apskritai, jei padarau savo šeimynėlei po žalią kokteilį ryte, jaučiuosi užtikrinusi, kad jie gauna pakankamai vitaminų. Vienas sveikas pavalgymas per dieną man jau yra 25 ar 33 proc. sveikos mitybos 🙂

Nepakeičiamas smulkintuvas. Jis man atrodo nepakeičiama priemonė gaminant maistą kažkur iki 1 metų amžiaus. Dažnai kreminės konsistencijos košelės pirmaisiais primaitinimo mėnesiais būdavo labiau mėgiamos. Vėliau šiek tiek pertrynus, bet kokį maistą, jis būdavo suvalgomas sklandžiau. Turėjau galimybę išbandyti šį Philips smulkintuvą ir štai keletas pastebėjimų apie jį, jeigu ketinate pirkti smulkintuvą.

  • Smulkintuvas kartu su smulkinimo indu dirba labai tyliai.
  • Smulkinimo greitis reguliuojamas stipriau spaudžiant mygtuką.