Išsaugoti prisiminimus

Gyvendama vieno kambario bute išmokau atsisakyti nereikalingų daiktų, neapsikrauti jais ir daiktai tik dėl prisiminimų man atrodė nereikalingi. Bet kai kažkada norėjom pažiūrėti dar mažos (dabar ji jau didelė!) Elijos nuotraukas, radome tikrą nuotraukų „bardaką“ kompiuteryje. Ypač pirmaisiais mėnesiais pripyškinom, sutvarkyti nuotraukų neturėjom laiko, taigi taip viskas ir liko. Žodžiu. Jokios nostalgijos, grauduliukų ir gražių prisiminimų nepatyrėme. Supratau, kad vieną dieną turėsiu viską sutvarkyti ir padaryti taip, kad prie tų gražių prisiminimų būtų galima lengvai prisiliesti. Ir šiandien ta diena atėjo.

Pirmiausia apie albumą. Jis iš Baltai Balta. Ir jis yra nuostabus. Vienas gražiausių, kokį esu mačiusi. Odinis viršelis, balto storo popieriaus lapai, mielos iliustracijos ir gražūs žodžiai. Albume yra palikta pakankamai vietos užrašyti informacijai apie naujagimį (buvo laikas, kada gramų tikslumu žinai svorį tik gimus…), apie mažylio vardą, pirmųjų dienų ir visų pirmųjų metų prisiminimus. Jeigu atsukčiau laiką atgal, tų mažų patirčių ir minčių būčiau tiek prisirašiusi… Atrodė, niekada nepamiršiu. O pasimiršta. Labai daug kas pasimiršta.

Procesas. Nuotraukas visada darausi Eurokos. Nuo tų senų senų laikų vis dar atrodo, kad čia labai patogu užsisakyti iš namų ir nueiti po kurio laiko pasiimti. Greičiausiai dabar daug kur jau taip galima? Foto prekių parduotuvėje pirkau specialią dvipusę lipnią juostelę, kurią patogiai galima plėšti vienodo dydžio gabalėliais ir klijuoti nuotraukas į albumą. Visa tai užtruko. Tačiau procesas malonus. O ir rezultatas mane labai džiugina. Man nebereikia tų šūsnių nuotraukų kompiuterio ekrane, kai prie tų pačių nuostabiausių akimirkų galiu prisiliesti taip paprastai. Toks nuotraukomis pripildytas albumas būtų puiki dovana seneliams. Pagalvojau.

 

„Atsijungimo“ laikas

Atsijungti (angl. unplug). Štai koks mano pastarojo laiko tikslas. Pastebėjau, kad vien tik laiko planavimas neužtikrina, kad spėčiau padaryti tai, kas reikalinga, kad būčiau produktyvi ir punktuali. Net jeigu tai ir spėju, bet su nerimu ir stresu – manęs tai netenkina. Ir atpažįstu, kad labiausiai stresą ir nerimą dienos eigoje kelia ryšys: telefonas, internetas, priminimai, programėlės, automatinės informavimo žinutės iš banko ir t.t. Nerimą kelia informacijos srautas. Didelis. Nesustojantis. Tai neleidžia man atsipalaiduoti. Papasakosiu, kokie mano sprendimai šioje situacijoje.

Viskam yra savas laikas. Yra laikas dienos eigoje, kada valgome, kada miegame, kada prausiamės duše, kada bendraujame su draugais ar šeima. Viskam yra laikas. Ir laikas technologijoms, naršymui internete, atsakinėjimui į laiškus ir pan. Tai reiškia, kad dabar aš turiu aiškiai įsivardinti, kada yra mano laikas būti prisijungus ir kada yra laikas būti atsijungus.  Stengiuosi neleisti sau vienu metu gyventi dviejose (ar net dar daugiau) realybėse. Jeigu valgau, tai neatsakinėju į laiškus. Jeigu bendrauju, tai netikrinu ar mano klientai neieško manęs. Yra laikas, kada mano kompiuteris yra išjungtas ir telefone nėra interneto. Tai atneša  ramybę į paprastą dieną. Nors pirmosiomis dienomis apima nerimas, kai esi atsijungęs: gal kažkam manęs reikia. Gal dabar mano klientai neranda kaip apmokėti sąskaitas? Gal dabar man atėjo geras pasiūlymas iš kolegų? Bet vis tai iš esmės gali palaukti. Ir viskas vyksta daug produktyviau ne tik, kai esi detaliai paskirstęs ir suplanavęs laiką, apie ką visi kalba, bet dar ir tada, kad paskirtu laiku susitelki į tai, ką darai. Kai kažkuri minčių dalis nėra likusi kitoje realybėje.

Mada būti skubančiu. Busy angliškas žodis, kuris man dar geriau atspindi tai, ką turiu galvoje. Būti busy, tai skubėti, nespėti, daug daryti, daug planuoti, dėliotis prioritetus, būti nuolat su telefonu ar plančete rankoje, naudoti laiką efektyviai, nešvaistyti jo, nepraleisti progos išnaudoti produktyviai kiekvieną minutę. BET. Nejučiomis skubėjimas tampa įvaizdžio dalimi. Bet toji dalis vargina. Intensyvus gyvenimas vargina. Ir man to nesinori. Todėl stengiuosi nepasiduoti skubėjimui vardan to, kad tai lyg ir patraukliai atrodo.

Kokios informacijos man reikia? Man yra svarbu įsivardinti sau, kokia informacija man reikalinga (man padeda, mane įkvepia) ir kokia yra šiukšlės. Ir savo laiką bei dėmesį skirti tik tam, kas yra reikalinga. Keletas kitų punktelių padeda atsirinkti informaciją.

Išsijungti pranešimus (angl. notifications). Aš išsijungiau visus man nereikalingus pranešimus: kokie draugai įsikėlė nuotraukas, kas parašė į mano sekamą grupę, kas pamėgo mano nuotrauką, kas pradėjo mane sekti ir pan. Nes nuolat atsirandantys raudonas ženklelis su skaičiuku, kiek naujienų aš dar nežinau nesuteikia ramybės. Ir dažnai tos naujienos mums nėra reikalingos.

Nebesekti tų, apie kuriuos iš tikrųjų nėra svarbu žinoti. Vėl gi paklausti, kas man iš to, kad aš seku soc. tinkluose vieną ar kitą žmogų. Dažnai nėra svarbu kuo dalinasi seniai seniai kažkur sutiktas ir tuomet į draugų ratą papuolęs žmogus. Padarius tokį atsirinkimą, savo paskyrose gali matyti tik tai, kas tau išties rūpi. Svarbi ir įdomi informacija nepaskęsta tarp tos, kuri nieko neduoda.

Uždarinėti interneto naršyklės langus. Prisipažinkite, kiek jų yra atvertų pas jus? Ir jų vis daugėja? Pas mane taip būna dažnai. Dabar aš stengiuosi uždarinėti jų kiek įmanoma daugiau. Tų, kuriuose konkrečiu momentu nieko nedarau. Tų, į kuriuos gal būtų įdomu užsukti, bet iš esmės kurie man duotų tik bereikalingą papildomą informaciją. Kuo daugiau atvertų naršyklės langų, tuo didesnis įspūdis, kad dar kažko nesi padaręs.

Štai kelios gal ir padrikos mintys apie „atsijungimą“ nuo technologijų, ramų laiką ir buvimą vienoje vietoje vienu metu. Džiaugiuosi, pradėjusi skirti dėmesį tokiems dalykams ir kai ką savo gyvenime keisti. Ramybės, rodos, daugiau. Ir darbai produktyvesni.

Ar susiduriate jūs su panašiais dalykais savo kasdienybėje? Gal irgi imatės kažkokių veiksmų?

Šventės be streso

Pastarųjų metų streso pikas mūsų namuose buvo išgyventas kažkur lapkričio mėnesį. Tuomet į vieną vietą susidėjo daug dalykų: mano studijos, užsakymai, el.parduotuvės reikalai, atvirukų (atvirukų kalnų) paruošimas VAGA knygynams, Elijos pradėjimas eiti į darželį ir t.t. Bet labai greitai turėjau sau pripažinti, kad kaip visi mano užsiėmimai man bepatiktų, kai jie vyksta streso ir bėgimo fone – nieko gero. Malonumo nedaug. Tačiau kas blogiausia, prie streso priprantama, jis tampa gyvenimo dalimi ir kartais net būti labai užimtam pradeda atrodyti madinga. Ar jūs to nepastebėjote?

Prieš šventes labai daug mačiau mamų įrašų Facebook’e apie tai, kaip jos nieko nespėja, kiek daug dar turi padaryti ir pan. Be jokio smerkimo – man šiemet tai nebepriimtina. Man akivaizdu, kad net jeigu suksiuosi taip greitai, kaip tik galima, vis tiek visko padaryti, ką norėčiau, nespėsiu. Taigi norėti pradėjau mažiau. Terminų mažiau. Darbų mažiau. Viskas paprasčiau. Kartais galimybės, kurias matome (geras receptas, įdomus dovanų pakavimo būdas ar pan.), tampa „reikia“ ir kai „reikia“ labai daug – patiriame stresą. Ir ne tik mes, mamos, bet ir tie, kuriems tą stresą parnešame į namus arba tiesiog „užverdame“ vietoje.

Linkėdama jaukių švenčių, taip pat noriu palinkėti apmąstyti, ko iš tikrųjų „reikia“ jums ir jūsų šeimai? Ar geroms emocijoms užtektų apsikabinimų ir žaidimų visiems kartu, ar reikalingi kalnai dovanų, atrakcijų, renginių ir pan. Kartais pati save prigaunu, kad norėdama gero savo šeimai, nueinu aplinkkeliu (per maistą, dovanas, išvykas), nors matau, kad jiems manęs reikia ramios ir linksmos. Neskubančios. Ir geriau su paprastesniu maistu ar kuklesnėmis dovanomis. Bet su šypsena ir gera nuotaika. Su ramybe. Taigi, brangios kolegės-mamytės, linksiu jums ramybės ir tylaus džiaugsmo širdyse, kad jį galėtume skleisti savo šeimose. Gražaus šio šventinio laiko.

 

Ate 2015-iesiems ir sveiki 2016-ieji

MAŽYLIO

Kol kažkas žada kitais metai sportuoti daugiau, maitintis sveikiau ir mažiau išlaidauti, aš nusprendžiau kaupti tikslus ir troškimus 2016-iesiems metams, kad jie būtų nuostabūs. Pagalvojau, kad mano gyvenime ir taip yra nemažai „turiu tai daryti“, „privalau taip mąstyti“, „yra gerai tokia būti“ ir pan. Manau, per mažai dėmesio skiriu tam, kas tikrai teikia džiaugsmą, palieka gerus prisiminimus ir leidžia jausti pasimėgavimą gyvenimu. Nors nesu tikra, ar visus šiuos troškimus pavyks įgyvendinti, bet manau, bus naudinga juos nuolat turėti po akimis ir skirti tam dėmesio. Dalinuosi ir su jumis 100 nuostabių dalykų 2016- iesiems metams planuokliu. Tegu džiugių ir malonių akimirkų ateinančiais metais jūsų gyvenime būna kuo daugiau.

MAŽYLIO (2)

O dabar apie tai, kaip, mano nuomone, reikia formuluoti tikslus ir troškimus, kad jie būtų lengviau įgyvendinami:

– dalykai turi būti kuo konkretesni (ne pakeliauti, bet nuvykti į Italiją);

– dalykams yra gerai numatyti terminus (ateinančią vasarą arba Valentino dieną);

– dalykus yra gerai išskaidyti į sudėtines dalis, kurias lengviau įgyvendinti.

Ir dabar dar kartą: linkiu kuo daugiau patirti gražių akimirkų ateinančiais metais, apsistoti ties jomis ir giliai išgyventi.

 

 

 

 

 

 


 

Parsivežti įkvėpimai

IMG_6502

Jau dalinausi pirmos kelionės su kūdikiu įspūdžiais bei patarimais, kaip sklandžiai su kūdikiu skristi lėktuvu. Dabar dar liko pasidalinti asmeniniais įspūdžiais iš kelionės ir šią temą bus galima uždaryti. Iki kito karto.

Visada, kai su Tomu kur nors vykdavome, mūsų tikslas būdavo iš arčiau pažiūrėti, kaip gyvena kiti žmonės, ką veikia, kaip bendrauja, ką valgo, kaip leidžia laisvalaikį ir pan. Mums patinka atrasti ir išmokti iš jų naujų dalykų, parsivežti juos ir apgyvendinti savo kasdienybėje. Noriu pasidalinti keliais dalykais, kuriuos parsivežu šįkart.

 

Laiko planavimasIMG_5912

Jau prieš išvykstant pas draugus į Olandiją jautėme, kad jie yra įpratę detaliai planuotis laiką. O kaip paskui kalbėjomės daugiau, supratau, kad protinga yra kontroliuoti laiką jį planuojant. Jaučiu, kad man naudinga būtų dar detaliau planuoti darbus, poilsį, susitikimus su draugais, maisto ruošimą ir pan. Pamenate svaitės planą, kuriuo dalinausi? Galvoju, kad jo man gali nebeužtekti.

 

 

Išvykosolandija3

Kartais atrodo, kad nebėra naujų vietų aplinkui, kurias būtų galima apžiūrėti, bet greičiau jų nepaieškau. Po šios kelionės pradedu norėti daugiau išvykų į naujas vietas. Kad ir ne įspūdingas. Kad ir vėsiu oru.

 

 

Dviratis ir kūdikiskūdikis ir dviratis

Negaliu pasakyti, kad pati jaučiuosi tam pasiruošusi, tačiau pamačiusi, kaip olandai vežioja savo vaikus… Norėčiau ateinantį pavasarį su Elija išbandyti vaikiškas dviračių priemones. Gal jai patiks.

 

 

 

Namai namučiaiIMG_6364

Esu labai dėkinga draugei Kristinai, pas kurią lankėmės ir kuri žinodama, kas man patinka parodė du dalykus, susijusius su namais. Gražiais ir jaukiais namai. Pirmiausia, tai buvo žurnalas Vtwonwn, kuris, net nesuprantant kalbos, man paliko įspūdį ir įkvėpė ne vienam projektui namuose. Na, o kitas man labai patikęs dalykas, namų apyvokos prekių parduotuvė Dille Kamille. Tokios parduotuvės mane įkvepia visokio pobūdžio veiksmui namuose: gaminimui, tvarkymuisi, valymui, baldų perstumdymui ir pan. Vienoje Dille Kamille parduotuvėje, pardavėjai leidus, padariau, keletą nuotraukų. Pasidalinu.

IMG_6400olandija2 olandija IMG_6398 IMG_6393 IMG_6391 IMG_6377 IMG_6372 IMG_6371 IMG_6365