Kategorija: Motinystė

Nuo 2,5 metų į mokyklą!

Kai pradėjome Elijai ieškoti darželio užsukome į arčiausiai mūsų esančią įstaigą, kurioje dienos metu matėme daug mažų vaikų. Galvojome, kad ten yra darželis. Sužinojom, kad jeigu Elijai yra virš 2,5 metų, ji eis būtent į šią mokyklėlę. Susitvarkėm dokumentus ir štai jau antroji savaitė praėjo. Lietuvoje Elija jau buvo lankiusi darželį metus laiko, tad kol mūsų įspūdžiai neišblėso pasidalinsiu, kaip atrodo jos patirtys čia. Mokykloje! O tiksliau kažkur pusiaukelėje tarp darželio ir mokyklos.

Trumpesnis laikas. Elija mokykloje būna nuo 8:45 iki 15:35. Kas yra keliomis valandomis trumpiau nei būdavo Lietuvoje darželyje. Žinoma, galima atvesti anksčiau arba pasiimti vėliau, bet tai būtų priežiūros laikas, už kurį reikėtų papildomai mokėti.

Atsineštinis maistas. Man tai tikra naujiena ir iki šiol labai maloni. Didelė laisvė tėvams pasirinkti, kuo maitinti vaikus priešpiečių metu. Kita vertus ir papildoma atsakomybė, nes Lietuvoje Elija darželyje buvo maitinama tris kartus + tarpuose užkandžiai ir dėl maisto man nereikėjo sukti galvos. Dabar kiekvieną vakarą apgalvoju, kad suruoštas maistas jai patiktų, būtų pakankamai įvairus ir sveikas. Kol kas laimėjimai! Elija suvalgo itin sveikus sveikus dalykus, į kuriuos anksčiau net nežiūrėdavo.

Nėra pietų miego. „Jeigu vaikai būna labai pavargę ir bežaisdami (!) užmiega, mes juos paguldome ant sofučių, bet tokio kaip pietų miego nėra“ – sakė mums direktorius, kai per pirmą mūsų susitikimą užvertėme jį gausybe klausimų.

Tiesą pasakius, Elijai jau kažkur nuo 2,5 metų užmigti per pietus sekdavosi vis sunkiau. Jei ir pavykdavo, tuomet vakare ji pajėgdavo užmigti tik apie kokią 22 val. Taigi dar iki sužinant, kad mokyklėlėje pietų miego nebus, aš leisdavau Elijai dieną nemiegoti ir vakare ji eidavo miegoti kažkur tarp 19:30 ir 20:00. Labai greitai ji prie tokio rėžimo prisitaikė ir puikiai jautėsi. O ir man, tiesą pasakius, būnant su ja namuose, būdavo lengviau, kai migdymas vienas ir greitas, nei du ir ilgi. Tik mane griaužė kaltės jausmas: kaip čia toks mažas vaikas ir dieną nemiegos. Pabandžiau paieškoti informacijos apie vaikų dienos miegą. Radau informacijos, kad 2-3 metų vaikams pietų miegas jau nėra toks reikalingas kaip pirmaisiais gyvenimo metais ir miego kokybė dienos metu neprilygsta nakties miegui. Kiti sako, kad rimtų tyrimų su pagrįstomis išvadomis nėra atlikta, todėl geriausia žiūrėti į individualius vaiko poreikius. Tai taip ir žiūriu. Nelabai ką galiu pakeisti mokyklos, kurioje vaikai nemiega, tvarkoje, taigi vakare guldau Eliją anksčiau, ji nebūna pervargusi, o ryte keliasi apie 7.

Trumpasis trečiadienis. Trečiadienį vaikai mokykloje būna tik iki pietų, iki 12 val. Tuomet laikas su tėvais. Su naujienlaiškiu iš mokyklos gauname ir rekomendacijų, ką tą dieną galime nuveikti (pavyzdžiui, kokios miestelyje veikia parodos ir pan.).

Vaisių trečiadienis. Vaikai trečiadieniais mokykloje gali valgyti tik vaisius ir jais vieną kartą per mėnesį pasirūpina mokykla.

Uždrausti saldumynai. Mokyklos politika yra tokia, kad vaikams neleidžiama atsinešti į mokyklą jokių saldumynų. Kita vertus, šokoladinis pienas, sultys nėra laikoma saldumynais. Man tai, kelia šypseną, bet iš esmės mokyklos be saldumynų mintis man patinka.

Skambučiai. Vaikams skambučiai tai ženklas, kada eina pietauti, kada grįžta iš lauko ir pan. (kaip aš suprantu, nes Elija dar nepapasakoja 🙂 ), o tėvams tai ženklas, kad jau vaikas turi būti klasėje arba dienos pabaigoje, kad reikia pasiimti iš klasės. Man įpratus prie laisvės, kai Lietuvoje į darželį buvo galima šiek tiek vėluoti ir ateiti pasiimti bet kokiu laiku, čia pirma savaitė buvo tikrai įtempta.

Drausmė. Gal čia klaidingas pirmas įspūdis, bet net mažiausi mokykloje man atrodo labai drausmingi. Pavyzdžiui, ateidama pasiimti Elijos visada jos klasę matau per langą. Prieš pat paskutinį dienos skambutį visi vaikai kasdien sėdi apsirengę, laiko savo kuprines ir laukia. Dažnai mokytojos net nebūna šalia jų arba ji rengia kurį nors vaiką, o visi sėdi ir laukia.  Nežinau viso konteksto, bet man gražu, kaip drausmingai vaikai elgiasi, tuo pačiu per pertraukas gerai išsidūkdami lauke.

Autobusas. Praėjusi savaitė buvo pirmoji, kai prie namų Eliją įsodindavau į mokyklos autobusiuką ir popiet laukdavau jos grįžtančios. Pirmi kartai buvo labai neramūs man. Ypač kai vėluodavo grįžti. Bet žiūriu aš į kitus mažuosius Elijos amžiaus, kurie kasryt važiuoja ir šypsodamiesi mojuoja tėvams per autobuso langą ir žinau, kad tai ne mirtinas reikalas. Tiesiog čia vaikai auginami kitaip, nuo mažens jie kažkokie savarankiški, krypuoja su savo mažom kuprinytėm… Žinau, kad negaliu leisti sau jaudintis, bijoti ar jaustis kalta, nes Elijai nuo to drąsiau nebus. Kaip tik. Atvažiuoti čia gyventi kaip tik ir norėjau dėl to, kad įgyčiau patirties, pamatyčiau, kaip gyvena kiti ir išbandyčiau naujus dalykus. Tai ir bandom.

Kalba. Išvykę esame dar, palyginus, neilgai, todėl reikalai su nauja kalba kol kas yra labai paviršutiniški. Prisipažinsiu, kad svetima kalba vaikui buvo viena iš didžiausių mano baimių. Mokykloje Elija girdi tik olandų kalbą. Ir, žinoma, jos nesupranta. Paaiškinti tokio amžiaus vaikui, kad yra skirtingos kalbos, nėra lengva. Prieš pradedant vesti Eliją į mokyklą mokiau ją pagrindinių žodžių, kurių jei reiks mokykloje (pavyzdžiui, „noriu į tualetą“, „noriu gert“ ir pan.). Aiškinau jai, kad mokytoja nemoka mūsų žodelių ir jai reikia pasakyti kitus žodelius. Jau trečią ar ketvirtą dieną mokytoja pasakė, kad ji į tualetą pasiprašė jų kalba. Bet. Antros savaitės pabaigoje namuose vis nugirsdavau bežaidžiančią Eliją sakant man nesuprantamus skiemenis (arba man paranoja 🙂 ). Buvau skaičiusi, kad dvikalbiams vaikams svarbu aiškinti taisykles, kur yra kalbama kuria kalba. Taip stengiuosi ir daryti. Aišku, dar tai tik pati pradžia ir dvikalbystės temų mano įrašuose tikriausiai bus dar ne viena 🙂

Štai tokios mūsų šeimos patirtys pradedant leisti savo mažąją į mokyklą. Na, skaitytojos, prisipažinkite, ar jūsų tarpe yra išvykusiųjų, kurios turi įdomių patirčių su vaikų ugdymo įstaigomis svečiose šalyse ar tų, kurios augina dvikalbius vaikus?

Read more

Kaip motinystė mane padaro geresne darbuotoja ir linkėjimai į darbą grįžtančioms mamoms!

Šio įrašo idėja mano mintyse šmėžavo jau kuris laikas, bet vis kažkaip nesudėdavau jos į tekstą. Bet kai kurie atsitiktinumai mane pastūmėja. Darbiniais reikalais ieškodama informacijos svetainėse apie dizainą radau straipsnį „How Becoming a Parent Made Me a Better Designer„. O šiandien atsitiktinai perskaičiau šį: „5 Reasons Why Motherhood Makes Us Better Workers„. Iš esmės šie […]

Read more

„Atsijungimo“ laikas

Atsijungti (angl. unplug). Štai koks mano pastarojo laiko tikslas. Pastebėjau, kad vien tik laiko planavimas neužtikrina, kad spėčiau padaryti tai, kas reikalinga, kad būčiau produktyvi ir punktuali. Net jeigu tai ir spėju, bet su nerimu ir stresu – manęs tai netenkina. Ir atpažįstu, kad labiausiai stresą ir nerimą dienos eigoje kelia ryšys: telefonas, internetas, priminimai, […]

Read more

Šventės be streso

Pastarųjų metų streso pikas mūsų namuose buvo išgyventas kažkur lapkričio mėnesį. Tuomet į vieną vietą susidėjo daug dalykų: mano studijos, užsakymai, el.parduotuvės reikalai, atvirukų (atvirukų kalnų) paruošimas VAGA knygynams, Elijos pradėjimas eiti į darželį ir t.t. Bet labai greitai turėjau sau pripažinti, kad kaip visi mano užsiėmimai man bepatiktų, kai jie vyksta streso ir bėgimo […]

Read more

Mažųjų Helovinas

Neatsimenu, kada rašiau su tokiu dideliu užsidegimu ir emociniu įsijautimu. Pasakysiu kodėl. Kol neturėjome vaikų, Helovino šventė atrodė vienaip. Dabar kaip esame šeima su vaiku, mus pasiekia ar labiau pastebime tą informaciją, kuri susijusi su mažaisiais. Kažkas, į ką anksčiau neatkreipdavome dėmesio. Ir… Štai ką pastebiu paskutiniu metu: šventė vaikams „Raganų puota“, baubų piešimo dirbtuvės, […]

Read more

Atsisveikinimas su žindymu: greitai ar neskausmingai?

Kai kūdikio žindymo etapas praeina apie visą šį procesą kažkaip keista kalbėti. Pasidalinsiu šio reikalo užbaigimo patirtimi, nes nemažai mamyčių to klausia. Ir suprantu kodėl.  Tik pradėjus maitinti naujagimį, atrodo, pagrindinis tikslas buvo – kad tik pavyktų, kad tik ilgiau. Tačiau, kai tas mažylis su kiekvienu mėnesiu darosi vis mažiau panašus į mažylis, pradedi galvoti, […]

Read more

Kaip neprarasti draugių gimus vaikui?

Esu girdėjus mamas sakant, kad gimus vaikui draugių ratas sumažėjo. Dažniausiai santykiai atitolsta su tomis draugėmis, kurios vaikų neturi. Kažkuria prasme, tai natūralus dalykas, nes pasikeičia vaiko susilaukusios moters užimtumas, interesai, poreikiai ir pan. Aš labai džiaugiuosi, kad savo santykius su draugėmis pavyko išsaugoti. Bet saugoti tikrai reikėjo. Tai yra, reikėjo sąmoningų pastangų palaikyti bendravimą […]

Read more

Kaip padėti mažyliui žaisti? Antra dalis

Pirmąją šio įrašo dalį galite rasti čia. Na o dabar temą tęsiame toliau. Gerbti vaiko užsiėmimą. Nors vaikas yra vaikas, tačiau jo domėjimais, susikaupimas, dėmesio sutelkimas ir užsiėmimas kažkokia veikla, manau, yra verti pagarbos lygiai taip pat kaip ir suaugusiojo. Taigi  jei matau kad mažoji labai susikaupusiai „tvarko“ savo žaislus, ar tyrinėja kokį daiktą, stengiuosi […]

Read more

Kaip padėti mažyliui žaisti? Pirma dalis

O gal greičiau reikėtų sakyti, padėti leisti laiką. Nors irgi skamba netiksliai. Galvoje turiu tas situacijas, kada mažyliai be miego ir valgymo turi pakankamai ilgą laisvo laiko tarpą pasaulio tyrinėjimui. Atrodytų, nieko čia rimto: vaikas žaidžia arba tėvai žaidžia su juo ir tiek. Tačiau pažiūrėjus giliau, sąmoningai ar ne tėvai mokina mažylį tam tikrų dalykų […]

Read more

Kaip užsirišti vaikjuostę? // Video

Apie vaikjuostę buvau rašiusi jau ne kartą. Jeigu neskaitėte, štai. Užsukite: „Mano vaikas nori būti nešiojamas. Vaikjuostė“ ir „Vaikjuostė: 3 rišimo būdai ir dar šis tas„. Na o šiandien, kaip ir buvau žadėjusi, pasidalinu vaizdo įrašais, kaip skirtingais būdais rišuosi vaikjuostę. Turiu pasakyti, kad aš nesu specialistė (o tokių tikrai yra) ir parodau tik kaip […]

Read more

Kūdikiui tėvų lovoje – (ne)vieta?

Prieštaringos nuomonės. Šis klausimas yra vienas iš tų, kurie kelia daug diskusijų, nuomonės išsiskiria, atsiranda prieštaravimai. Vieni teigia, kad kūdikis nuo pat pradžių turi miegoti savo lovelėje, mokytis nusiraminti ir užmigti pats ar su minimalia tėvų pagalba, tuo tarpu kiti sako, kad tėvai turėtų leisti kūdikiui likti savo lovoje tiek ilgai, kiek jam pačiam norėsis […]

Read more

Kiek „kainuoja“ auginti vaiką?

Buvau ne vieną kartą girdėjus žmones kalbant apie tai, kiek kainuoja auginti vaiką. Kai susilaukėme Elijos keli draugai klausė mūsų, kiek papildomų išlaidų atsirado auginant mažylę. Žinoma, galvoje jie turi sauskelnes, drabužėlius, žaislus, vaistus ir visus kitus vaikams reikalingus dalykus. Be abejonės, kūdikiams reikia dalykų. Tikrai išlaidų nemažai ir, manau,  gerai daro žmonės, kurie tokius […]

Read more

Pirmieji laimėjimai tualete

Ar kada susimąstėte, kiek yra variantų pasirūpinti kūdikio tualeto reikalais jūs žinote? Prisipažinsiu, kad ilgą laiką, vienintelis man žinomas būdas buvo vienkartinės sauskelnės. Apie daugkartines sauskelnes pirmą kartą sužinojau iš amerikiečių mamyčių blog‘ų, o tada jų užtikau ir lietuviškuose puslapiuose. Mane sužavėjo tai, kad naudoti daugkartines sauskelnes yra ekologiškiau, sveikiau kūdikiui  ir pigiau tėveliams. Įsigijau […]

Read more

Parsivežti įkvėpimai

Jau dalinausi pirmos kelionės su kūdikiu įspūdžiais bei patarimais, kaip sklandžiai su kūdikiu skristi lėktuvu. Dabar dar liko pasidalinti asmeniniais įspūdžiais iš kelionės ir šią temą bus galima uždaryti. Iki kito karto. Visada, kai su Tomu kur nors vykdavome, mūsų tikslas būdavo iš arčiau pažiūrėti, kaip gyvena kiti žmonės, ką veikia, kaip bendrauja, ką valgo, […]

Read more

Keliauti su kūdikiu

Kol pirmosios kelionės su Elija įspūdžiai dar visai neišblėso, skubu jais pasidalinti. Pradėsiu nuo to, kad pasiryžti kelionei nebuvo lengva. Viena vertus buvo neramu, nes nepažįstamoj aplinkoj, atrodė, bus sunkiau pasirūpinti kūdikiu. Taip pat mano viduje kirbėjo klausimas, ar nėra savanaudiška temptis mažylį kartu ir varginti jį (greičiausiai kūdikiui nauja aplinka, pasikeitęs dienos ritmas ir […]

Read more

Atvirai apie žindymą: sunkumai ir pergalės

Pažįstu keletą mamyčių, kurios nežino, kas yra su žindymu susiję sunkumai. Taip pat žinau mamyčių, kurios po didelių pastangų ir nusivylimų atsisako maitinti pačios. Vienoms viskas paprasta, o kitoms tenka nemažai pavargti. Nors prieš susilaukiant vaikelio buvau ne vienuose kursuose ir teorinių žinių, atrodo, turėjau užtektinai, pasirodė, kad aš esu iš tų, kurioms reikia DAUG […]

Read more

Mūsų kūdikio ramaus miego paslaptys

Nepavykusi dienotvarkė Ramus kūdikio miegas, greičiausiai yra vienas iš tų dalykų apie kurį svajoja mažylių tėvai. Pamenu, aš dar besilaukdama nerimavau, kad teks nemiegoti naktimis. Daug žmonių mums sakydavo:  „Pasidžiaukit ramybe, nes, kai gims vaikelis, prasidės bemiegės naktys“. Kai internete pirmą kartą perskaičiau mamyčių pasakojimus apie vaikų dienotvarkes ir tai, kokios stebuklingos jos yra, sužibo […]

Read more

Kaip įveikti gimdymo baimę

Iškart po gimdymo grįžusi namo supratau, kad savo patirtimi noriu pasidalinti su kitomis merginomis. Pirmiausia dėl to, kad tai buvo geras ir pozityvus patyrimas, graži gimdymo istorija. Per kelias savaites ji sugulė į mano pirmąjį motinišką įrašą (jį peržiūrėti galite čia). Ir iškart mačiau, kad jame nesutilpo viskas, ką dar norėjosi pasakyti, todėl šiandien rašau apie tai, […]

Read more