Išsaugoti prisiminimus

Gyvendama vieno kambario bute išmokau atsisakyti nereikalingų daiktų, neapsikrauti jais ir daiktai tik dėl prisiminimų man atrodė nereikalingi. Bet kai kažkada norėjom pažiūrėti dar mažos (dabar ji jau didelė!) Elijos nuotraukas, radome tikrą nuotraukų „bardaką“ kompiuteryje. Ypač pirmaisiais mėnesiais pripyškinom, sutvarkyti nuotraukų neturėjom laiko, taigi taip viskas ir liko. Žodžiu. Jokios nostalgijos, grauduliukų ir gražių prisiminimų nepatyrėme. Supratau, kad vieną dieną turėsiu viską sutvarkyti ir padaryti taip, kad prie tų gražių prisiminimų būtų galima lengvai prisiliesti. Ir šiandien ta diena atėjo.

Pirmiausia apie albumą. Jis iš Baltai Balta. Ir jis yra nuostabus. Vienas gražiausių, kokį esu mačiusi. Odinis viršelis, balto storo popieriaus lapai, mielos iliustracijos ir gražūs žodžiai. Albume yra palikta pakankamai vietos užrašyti informacijai apie naujagimį (buvo laikas, kada gramų tikslumu žinai svorį tik gimus…), apie mažylio vardą, pirmųjų dienų ir visų pirmųjų metų prisiminimus. Jeigu atsukčiau laiką atgal, tų mažų patirčių ir minčių būčiau tiek prisirašiusi… Atrodė, niekada nepamiršiu. O pasimiršta. Labai daug kas pasimiršta.

Procesas. Nuotraukas visada darausi Eurokos. Nuo tų senų senų laikų vis dar atrodo, kad čia labai patogu užsisakyti iš namų ir nueiti po kurio laiko pasiimti. Greičiausiai dabar daug kur jau taip galima? Foto prekių parduotuvėje pirkau specialią dvipusę lipnią juostelę, kurią patogiai galima plėšti vienodo dydžio gabalėliais ir klijuoti nuotraukas į albumą. Visa tai užtruko. Tačiau procesas malonus. O ir rezultatas mane labai džiugina. Man nebereikia tų šūsnių nuotraukų kompiuterio ekrane, kai prie tų pačių nuostabiausių akimirkų galiu prisiliesti taip paprastai. Toks nuotraukomis pripildytas albumas būtų puiki dovana seneliams. Pagalvojau.

 

Kaip užsirišti vaikjuostę? // Video

vaikjuostės rišimas

Apie vaikjuostę buvau rašiusi jau ne kartą. Jeigu neskaitėte, štai.

Užsukite: „Mano vaikas nori būti nešiojamas. Vaikjuostė“ ir „Vaikjuostė: 3 rišimo būdai ir dar šis tas„.

Na o šiandien, kaip ir buvau žadėjusi, pasidalinu vaizdo įrašais, kaip skirtingais būdais rišuosi vaikjuostę. Turiu pasakyti, kad aš nesu specialistė (o tokių tikrai yra) ir parodau tik kaip darydavau aš. Šių rišimo būdų išmokau iš kitų mamų. Nors video įrašai nėra pačios geriausios kokybės (atleiskite) tikiuosi, kad norinčioms taip nešioti savo mažylius vis tiek pravers. Jeigu išbandysite, ar jau nešiojate vaikučius su vaikjuoste, pasidalinkite savo patirtimis! 🙂

Vaikjuostės rišimas veidu į priekį

 

Vaikjuostės rišimas ant šono

Vaikjuostės rišimas veidu į mamą

Už video įrašus ir jų pagražinimą labai dėkoju Tomui ir Deborai. Ačiū, kad prisidedate prie mano idėjų įgyvendinimo.

 

 

 

 


 

Vaikjuostė: 3 rišimo būdai ir dar šis tas

vaikjuostės rišimo būdai Pamenate, rašiau apie tai, kad mano vaikas nori būti nešiojamas. Mažylei jau 7 mėn. ir ji vis dar tai mėgsta. Nors gerokai mažiau, bet jaučiu, kad kartais jai labai gera būti prie manęs, stebėti aplinką. Trumpai papasakosiu apie tai, kaip keitėme vaikjuostę ir kokius tris rišimo būdus naudojame.

Pirmuosius maždaug 3-4 mėnesius buvo labai naudinga, kad mano vaikjuostė buvo elastinga ir audinys tempėsi tiek į ilgį, tiek į plotį. Tačiau mergaitės svoriui augant elastingumas buvo nebereikalingas. Taigi pirmoji mūsų vaikjuostė jau laukia naujų namų ir mažylių, kuriuos galėtų priglausti, o mes pasirūpinome nauju audiniu, kuris į ilgį nesitempia, o tempiasi tik į plotį ir yra storesnis. Sudūrėme jį į juostą (5m x 0.5m) ir džiaugiamės ja toliau.

Vaikjuostė nešiojant didesnį  kūdikį, mano akimis žiūrint, yra ne ką mažiau patogi nei nešiojant kelių mėnesių kūdikį. Priešingai nei nešyklių, vaikjuostės juostos dalis ant peties yra platesnė, todėl ne taip jaučiasi svoris ir ne taip greitai pavargsta nugara. Priklausomai nuo rišimo būdo vaikjuostė gali pasitarnauti įvairiems kūdikio poreikiams. Taigi apie rišimo būdus.

 

 

Veidu į priekį

vaikjuostės rišimo būdaiJeigu kūdikį reikia neštis ilgesnį atstumą, patogu jį rišti veideliu į priekį. Svoris paskirstomas po lygiai ant abiejų pečių ir tas yra patogu nešančiajam, o mažyliui smagu, kad gali žvalgytis. Vienintelis šio rišimo būdo trūkumas yra tas, kad yra sudėtingiau juostą užsirišti. Jeigu kitais atvejais juostą užsirišu ir tik po to į ją dedu kūdikį, rišant šiuo būdu tenka visą procesą atlikti su mažyliu ant rankų. Tačiau perpratus techniką tai nėra sudėtinga.

 

 

Ant klubo

vaikjuostės rišimo būdaiJeigu vaiką laikyti prie savęs reikia ne tokį ilgą laiką, sakykime apsipirkinėjant, patogu jį nešti rišant ant klubo. Šis rišimas paprastas ir greitas, kūdikis dedamas jau į užrištą juostą. Tiesa, tvirtinimas prie savęs nėra toks stiprus, t.y. laukomos tik kūdikio kojytės ir klubų sritis, todėl verta su ranka prilaikyti mažylį, kad šis staigiai neatsiloštų.

 

Veidu į mane

vaikjuostės rišimo būdaiŠis būdas pats geriausias, jeigu vaikui reikia nusiraminti. Jeigu jis yra judrioje triukšmingoje aplinkoje ir negali susikaupti miegui, taip užrištoje juostoje greitai atsipalaiduoja. Jeigu reikalinga, taip kūdikis gali ir miegoti, kai tuo tarpu nešančiojo rankos gali būti visiškai laisvos. Toks rišimas man buvo labai patogus lėktuve, kai buvo svarbu, kad mažylis ramiai miegotų ir jo neblaškytų aplinkos trikdžiai. Tiesa, rišant galima kūdikio rankytes arba apgaubti juosta, jeigu jis miegos, arba palikti išorėje, jeigu norima tiesiog jį taip nešti. Mūsų su Elija fotosesija geras įrodymas, kaip teigiamai veikia šis rišimo būdas. Mažylė jau buvo pavargusi ir kai darėme paskutines nuotraukas su šiuo rišimu, ji užmigo.

Toks trumpas susipažinimas su rišimo būdais, o artimiausiu metu su Elija planuojame parengti video instrukcijas visų šių rišimų.

Dabar dar šis tas naujo. Lankantis pas ortopedą sužinojau, kad vaikjuostė yra geras būdas nešioti vaiką, nes veikia prevenciškai prieš klubo problemų atsiradimą. Taip pat jis rekomendavo per dieną vaikjuostėje praleisti ne daugiau nei dvi valandas. Ne daugiau nei dvi valandas kūdikiui galima praleisti ir automobilinėje kėdutėje (pusiau gulsčioje padėtyje).

Pabaigai. Jeigu pirmaisiais mėnesiais man atrodė, kad mažylė nori būti nešiojama nuolat, o kitiems kartais atrodydavo, kad ji prie to yra pripratusi, dabar jaučiasi, kad jos poreikiai keičiasi. Anksčiau man kildavo baimė, kad tikrai jeigu ji išties pripras prie vaikjuostės, teks ją nešioti amžinai. Bet laikas taip greitai bėga, kad net nespėju pastebėti, kad ji jau visai kitokia. Jos poreikiai kitokie. Ir tikrai nebuvo baisu ją kurį laiką daugiau nešiotis prie savęs. Džiaugiuosi, kad išdrįsau patenkinti šį jos poreikį, o ne kovoti su juo baiminantis pripratimo. 

 

 

 

 


 

Savaitės planas: atsisiųsk, atsispausdink ir planuok!

IMG_5912

Anksčiau planavimo kalendorius mėgdavau atsisiuntusi atsispausdinti iš angliškų puslapių, bet šį kartą nusprendžiau pasidaryti tokį kalendorių pati. Lietuvišką! Šiandien juo noriu pasidalinti. Man patinka tai, kad jame galiu žymėtis daug įvairių dalykų, juos grupuodama, pavyzdžiui, kiekvienos savaitės dienos planus, pirkinius, pietų idėjas, darbus, kuriuos turiu atlikti ir netgi gerus darbus. Žemiau rasite savaitės plano pavyzdį su paaiškinimais, kaip jį naudoti. Dar žemiau rasite failą, kurį galite iš karto atsisiųsti (spausti Download).

Jeigu turėsite pastebėjimų, kaip planą galima patobulinti ir padaryti patogesnį naudoti, prašau pasidalinkite jais komentaruose. Gerų planų!

 

savaites planas su paaiskinimais

 

 

P.S. Kurdama savaitės planą naudojausi mano labai mėgstamos svetainės Angiemakes.com pasidalintais grafiniais elementais.

 

 

 

 


 

Mano kūdikis nori būti nešiojamas. Vaikjuostė

moby wrap3

Pirmiausia apie tai, ar aš nebijau, kad mano mergaitė pripras būti nešiojama. Ne. Nebijau. Vaiko nešiojimas kaip ir daugelis kitų klausimų, su kuriais susiduriu pirmaisiais mėnesiais, turi daug priešingų nuomonių. Vieni sako, kad reikia mokinti kūdikį nusiraminti pačiam, kiti – kad reikia jį kuo dažniau glausti prie savęs ir nešioti. Nors anksčiau apie šiuos dalykus negalvodavau, dabar vis tiek turiu stoti į vieną ar kitą pusę. Ir stoju į tą, kuri už artimesnį kontaktą su vaiku. Ne vieną kartą esu išgirdusi: „Matai, kaip nusiramina ant rankų. Jau priprato“. Tokia mintis gąsdina: dabar niekada negalėsiu jos paleisti, turėsiu „vaiką-rankinuką“ ir jokios galimybės nuo jos atsitraukti. Nors mano patirtis su kūdikiu dar labai trumpa, tačiau matau, kad tai nėra visiška tiesa. Pastebėjau, kad jeigu skiriu daugiau laiko bendravimui su vaikeliu, jo glostymui, mylavimui, nešiojimui ant rankų arba vaikjuostėje, tuo ramesnis jis būna, tuo ramiau miega ir net gi gali kurį laiką pabūti vienas ne tik kad neverkdamas, bet ir linksmai guguodamas. Kartais leidžiu mažylei nusnūsti vaikjuostėje, bet tik dėl to, kad suteikčiau tą artumo jausmą, kurio jai taip reikia. Bet ji kuo puikiausiai gali užmigti pati, paguldyta į lovytę ir  nesupuojama ant rankų. Bent jau kol kas mažylė labai mėgsta prisiglausti prie manęs ar tėčio, taip nusiraminti, tačiau nepanašu, kad būtų tiek pripratusi prie to, kad negalėtų ramiai leisti laiko kitaip.

Bet į pripratimą prie buvimo ant rankų norisi pažiūrėti dar ir iš kitos pusės. Ar mane baugina tai, kad mano kūdikiui manęs reikia, kad jis nori žinoti, kad visada pas mane ras nusiraminimą? Ar mane varžo tai, kad kūdikis nori jausti, jog esu netoli ir pasiruošusi jam padėti nusiraminti išsigandus ar blogai pasijautus? Atsakau, kad ne. Priešingai, aš noriu, mano kūdikis priprastų jausti artumą su manimi  ir saugumą. Kad šitam dideliam pasaulyje būdamas toks mažas ir silpnas galėtų tikėti, kad tikrai atsiras rankos, kurios paims ir nuramins.

Ne viena raidos psichologijos teorija išskiria pirmųjų gyvenimo metų svarbą. Pavyzdžiui, E. Eriksonas kalba apie tai, kad tuo metu formuojasi kūdikio supratimas apie tai, ar pasaulis saugus ir ar galima pasitikėti kitais žmonėmis. Kuo geriau tėvai sugeba patenkinti vaiko fiziologinius ir psichologinius poreikius tuo saugesnis šiame pasaulyje jis jaučiasi ir tuo labiau ateityje yra linkęs pasitikėti kitais*. Vėliau vaikui kyla kiti poreikiai, pavyzdžiui, savarankiškumo, kuriuos jis stengiasi patenkinti. Taigi nemanau, kad noras jaustis globojamu ir saugumo poreikis toks, koks yra dabar, tęsis amžinai.

Aš pati kasdien vis geriau pažindama savo dukrytę matau, koks didelis yra jos saugumo poreikis, kuris gali būti patenkintas per kūno kontaktą (prisiglaudimą, paglostymą, sūpavimą ir pan.). Nežinau, koks pasaulio suvokimas jai formuotųsi, jeigu į šiuos poreikius būtų reaguojama į burną įdedant čiulptuką, paguldant į elektrinę vibruojančią kėdutę ar prieš akis užkabinant žaisliukus. Yra įvairiausių būdų, kuriais galima atitraukti vaiko dėmesį, nuraminti ar leisti nusiraminti pačiam. Tačiau lieka neaišku, ar jo saugumo poreikis taip yra patenkinamas.

Taigi dalindamasi savo mažute patirtimi džiaugiuosi atradusi, kad mano kūdikis labai laukia paglostymų, pasūpavimų ir pamylavimų, o paskui yra pasiruošęs pats pasižvalgyti, pasispardyti, pažiūrėti į mirksinčias lemputes, paguguoti ir net gi pats užmigti.

Na, o dabar apie vaikjuostę – mano didįjį atradimą.

Prieš gimdymą nebuvau nusprendusi, ar mums reikalinga kažkokia priemonė vaikelio nešiojimui. Tik buvau pasidomėjusi, kokios maždaug jos būna. Gimus vaikeliui ir grįžus namo jaučiau poreikį kažkokiai pagalbinei priemonei, kuri būtų patogi man ir vaikeliui. Deja laiko didelėms paieškoms jau nebebuvo. Žinojau, kad naujagimiui nėra gerai nešioklės, kuriose, visas jo kūnelio svoris tenka klubams. Pasirinkau vaikjuostę.  Tokios vaikjuostės, kurias pavyko rasti internete kainavo nemažai ir nebuvau tikra, ar tiek daug investuoti – juk nežinau ar vaikeliui patiks ir mes dažnai ja naudosimės. Nusprendžiau pasisiūti pati. Audinių parduotuvėje nusipirkau 2 m ilgio ir 1.8 m pločio medžiagą, kurios sudėtis buvo medvilnė ir keli procentai elastano. Medžiagą reikėjo padalinti į tris dalis per plotį (trys dalys po 0.6 m pločio ir 2 m ilgio) ir susiūti, kad būtų gauta 6 m ilgio juosta.

Na ir rezultatas: vaikjuostė labai pasiteisino. Buvo vos keli kartai, kai mažylei nepavyko nusiraminti. Dažniausiai ji labai greitai atsipalaiduoja ir užsnūsta. Man taip pat ši vaikjuostė labai patogi. Tiesa, kol išmoksti užsirišti tai šiek tiek užtrunka, tačiau vėliau tai padaryti pavyskta gana sklandžiai.

Štai kelios nuorodos į video įrašus apie tai, kaip tinkamai užsidėti vaikjuostę ir kaip į ją įdėti naujagimį.

Taip pat išmokti užsirišti šią vaikjuostę galima ir konsultuojantis su specialistėmis, kurių kontaktus galima rasti čia.

 

* B. H. Lemme (2003). Suaugusiojo raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 72p.