Kaip motinystė mane padaro geresne darbuotoja ir linkėjimai į darbą grįžtančioms mamoms!

Šio įrašo idėja mano mintyse šmėžavo jau kuris laikas, bet vis kažkaip nesudėdavau jos į tekstą. Bet kai kurie atsitiktinumai mane pastūmėja. Darbiniais reikalais ieškodama informacijos svetainėse apie dizainą radau straipsnį „How Becoming a Parent Made Me a Better Designer„. O šiandien atsitiktinai perskaičiau šį: „5 Reasons Why Motherhood Makes Us Better Workers„. Iš esmės šie straipsniai atkartoja mano mintis.

Bet pradėsiu nuo to, kaip aš pati jaučiausi po vaiko priežiūrės atostogų grįždama į mokslus ir pradėdama dirbti. Aš jaučiausi taip, kad per tą laiką, kol „sėdėjau“ namuose, labai atitrūkau nuo to, kaip vyksta dalykai likusiame pasaulyje. Man atrodė, kad tas intensyvus bendravimas su vaiku padarė įtaką mano bendram sugebėjimui bendrauti su žmonėmis, o ta informacija apie sauskelnes, čiulptukus, primaitinimą, alergiją ir pan. „užsirašė“ ant visų iki tol mano turėtų žinių. Apibendrinus galima sakyti, kad mano pasitikėjimas savimi ir savo sugebėjimais gerokai sumažėjo. Gerokai – tai tiek, kad peržengti namų slenkstį ir išeiti į darbą man buvo tikrai sunku. O dar tos girdėtos istorijos (o gal mitai?) apie tai, kaip darbdaviai „nemėgsta“ mamų, apie šeimyninę padėtį klausia įdarbinimo metu ir galbūt net nepasirenka kandidatės, turinčios vaikų, būtent dėl jos šeimyninio statuso…

Dabar jau dirbant kurį laiką ir drąsinant drauges, grįžtančias į darbą, supratau vieną dalyką. Tikrai, yra tiesos tame, kad būdamos mamomis mes kaip darbuotojos tampame mažiau patogios: mūsų vaikai serga, mes atsiprašome iš darbo, turime išeiti anksčiau ar darbo metu išspręsti kažkokius reikalus, susijusius su vaikais ir t.t. Tačiau tuo pačiu metu, būdamos mamomis mes turime ir didelių privalumų. Pavyzdžiui buvimas mama man suteikė štai ką:

Sugebėjimą atpažinti savo ir kitų emocijas. Valdyti savo emocijas.

Savimotyvaciją. Augindama vaiką ir turėdama įsipareigojimų jam, keliu atitinkamus reikalavimus sau ir atitinkamai planuoju savo ateitį ryžtingai siekiu savo tikslų. 

Gebėjimą rasti daug ir įvairių problemos sprendimo būdų. Tegul tai bus kūrybiškumas.

Sugebėjimą struktūruoti ir planuoti laiką.

Supratimą apie tarpusavio santykių svarbą ir norą investuoti į jų kūrimą.

Gebėjimą greitai reaguoti ir spręsti susidariusias kritines situacijas.

Kantrybę.

Intuiciją ir sugebėjimą numatyti n žingsnių į priekį su keliais galimais kiekvieno žingsnio variantais.

Nežinau, kokį sąrašą sudarytumėte jūs, bet sudarykite! Jeigu einate į darbo pokalbį, gal išdrįsite apie tai pasakyti? Jeigu grįžtate į darbą, gal tas sąrašas jūsų mintyse padės lengviau adaptuotis? Net jeigu niekur neinate ir niekur negrįžtate… Ar žinote savo sąrašą dalykų, kuriais jus apdovanojo motinystė?

 

One thought on “Kaip motinystė mane padaro geresne darbuotoja ir linkėjimai į darbą grįžtančioms mamoms!

  1. Aš dažnai pagalvoju apie pirmąjį punktą. Apie kitų emocijų atpažinimą, empatiją, jautresnį žvilgsnį į kito situaciją. Manau, nusigręžimas nuo savęs dėl vaiko gerokai dažniau verčia nusigręžti nuo savęs ir santykyje su kitais. Aš tuo labai džiaugiuosi 🙂 Ir dar, kartais tos pačios vaikų psichologijos pažinimas man vis dažniau pasirodo naudingas pažįstant suaugusiuosius, svarstant jų poelgių motyvus 🙂

Ką apie tai manai?