Mano kūdikis nori būti nešiojamas. Vaikjuostė

moby wrap3

Pirmiausia apie tai, ar aš nebijau, kad mano mergaitė pripras būti nešiojama. Ne. Nebijau. Vaiko nešiojimas kaip ir daugelis kitų klausimų, su kuriais susiduriu pirmaisiais mėnesiais, turi daug priešingų nuomonių. Vieni sako, kad reikia mokinti kūdikį nusiraminti pačiam, kiti – kad reikia jį kuo dažniau glausti prie savęs ir nešioti. Nors anksčiau apie šiuos dalykus negalvodavau, dabar vis tiek turiu stoti į vieną ar kitą pusę. Ir stoju į tą, kuri už artimesnį kontaktą su vaiku. Ne vieną kartą esu išgirdusi: „Matai, kaip nusiramina ant rankų. Jau priprato“. Tokia mintis gąsdina: dabar niekada negalėsiu jos paleisti, turėsiu „vaiką-rankinuką“ ir jokios galimybės nuo jos atsitraukti. Nors mano patirtis su kūdikiu dar labai trumpa, tačiau matau, kad tai nėra visiška tiesa. Pastebėjau, kad jeigu skiriu daugiau laiko bendravimui su vaikeliu, jo glostymui, mylavimui, nešiojimui ant rankų arba vaikjuostėje, tuo ramesnis jis būna, tuo ramiau miega ir net gi gali kurį laiką pabūti vienas ne tik kad neverkdamas, bet ir linksmai guguodamas. Kartais leidžiu mažylei nusnūsti vaikjuostėje, bet tik dėl to, kad suteikčiau tą artumo jausmą, kurio jai taip reikia. Bet ji kuo puikiausiai gali užmigti pati, paguldyta į lovytę ir  nesupuojama ant rankų. Bent jau kol kas mažylė labai mėgsta prisiglausti prie manęs ar tėčio, taip nusiraminti, tačiau nepanašu, kad būtų tiek pripratusi prie to, kad negalėtų ramiai leisti laiko kitaip.

Bet į pripratimą prie buvimo ant rankų norisi pažiūrėti dar ir iš kitos pusės. Ar mane baugina tai, kad mano kūdikiui manęs reikia, kad jis nori žinoti, kad visada pas mane ras nusiraminimą? Ar mane varžo tai, kad kūdikis nori jausti, jog esu netoli ir pasiruošusi jam padėti nusiraminti išsigandus ar blogai pasijautus? Atsakau, kad ne. Priešingai, aš noriu, mano kūdikis priprastų jausti artumą su manimi  ir saugumą. Kad šitam dideliam pasaulyje būdamas toks mažas ir silpnas galėtų tikėti, kad tikrai atsiras rankos, kurios paims ir nuramins.

Ne viena raidos psichologijos teorija išskiria pirmųjų gyvenimo metų svarbą. Pavyzdžiui, E. Eriksonas kalba apie tai, kad tuo metu formuojasi kūdikio supratimas apie tai, ar pasaulis saugus ir ar galima pasitikėti kitais žmonėmis. Kuo geriau tėvai sugeba patenkinti vaiko fiziologinius ir psichologinius poreikius tuo saugesnis šiame pasaulyje jis jaučiasi ir tuo labiau ateityje yra linkęs pasitikėti kitais*. Vėliau vaikui kyla kiti poreikiai, pavyzdžiui, savarankiškumo, kuriuos jis stengiasi patenkinti. Taigi nemanau, kad noras jaustis globojamu ir saugumo poreikis toks, koks yra dabar, tęsis amžinai.

Aš pati kasdien vis geriau pažindama savo dukrytę matau, koks didelis yra jos saugumo poreikis, kuris gali būti patenkintas per kūno kontaktą (prisiglaudimą, paglostymą, sūpavimą ir pan.). Nežinau, koks pasaulio suvokimas jai formuotųsi, jeigu į šiuos poreikius būtų reaguojama į burną įdedant čiulptuką, paguldant į elektrinę vibruojančią kėdutę ar prieš akis užkabinant žaisliukus. Yra įvairiausių būdų, kuriais galima atitraukti vaiko dėmesį, nuraminti ar leisti nusiraminti pačiam. Tačiau lieka neaišku, ar jo saugumo poreikis taip yra patenkinamas.

Taigi dalindamasi savo mažute patirtimi džiaugiuosi atradusi, kad mano kūdikis labai laukia paglostymų, pasūpavimų ir pamylavimų, o paskui yra pasiruošęs pats pasižvalgyti, pasispardyti, pažiūrėti į mirksinčias lemputes, paguguoti ir net gi pats užmigti.

Na, o dabar apie vaikjuostę – mano didįjį atradimą.

Prieš gimdymą nebuvau nusprendusi, ar mums reikalinga kažkokia priemonė vaikelio nešiojimui. Tik buvau pasidomėjusi, kokios maždaug jos būna. Gimus vaikeliui ir grįžus namo jaučiau poreikį kažkokiai pagalbinei priemonei, kuri būtų patogi man ir vaikeliui. Deja laiko didelėms paieškoms jau nebebuvo. Žinojau, kad naujagimiui nėra gerai nešioklės, kuriose, visas jo kūnelio svoris tenka klubams. Pasirinkau vaikjuostę.  Tokios vaikjuostės, kurias pavyko rasti internete kainavo nemažai ir nebuvau tikra, ar tiek daug investuoti – juk nežinau ar vaikeliui patiks ir mes dažnai ja naudosimės. Nusprendžiau pasisiūti pati. Audinių parduotuvėje nusipirkau 2 m ilgio ir 1.8 m pločio medžiagą, kurios sudėtis buvo medvilnė ir keli procentai elastano. Medžiagą reikėjo padalinti į tris dalis per plotį (trys dalys po 0.6 m pločio ir 2 m ilgio) ir susiūti, kad būtų gauta 6 m ilgio juosta.

Na ir rezultatas: vaikjuostė labai pasiteisino. Buvo vos keli kartai, kai mažylei nepavyko nusiraminti. Dažniausiai ji labai greitai atsipalaiduoja ir užsnūsta. Man taip pat ši vaikjuostė labai patogi. Tiesa, kol išmoksti užsirišti tai šiek tiek užtrunka, tačiau vėliau tai padaryti pavyskta gana sklandžiai.

Štai kelios nuorodos į video įrašus apie tai, kaip tinkamai užsidėti vaikjuostę ir kaip į ją įdėti naujagimį.

Taip pat išmokti užsirišti šią vaikjuostę galima ir konsultuojantis su specialistėmis, kurių kontaktus galima rasti čia.

 

* B. H. Lemme (2003). Suaugusiojo raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 72p.

 

 

 

 

 


 

11 thoughts on “Mano kūdikis nori būti nešiojamas. Vaikjuostė

  1. Renata

    Sveiki,

    Pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti už šį ir susijusius įrašus dėl vaikjuostės, jie man buvo labai aktualūs 🙂 nusprendžiau irgi pasisiūti vaikjuostę, todėl labai apsidžiaugiau, kad pateikėte taip pat medžiagos aprašymą ir matavimus 🙂 tik vat susidūriau su klausimu – kokiu būdu susiuvote tas tris dalis, kad siūlių vietose mažylis nebūtų spaudžiamas? Gal galėtumėte kartais parodyti nuotrauką? Būčiau begalo dėkinga 🙂

    Linkėjimai,
    Renata

    • Renata, džiaugiuosi, kad įrašas nors ir senai parašytas, bet buvo Jums naudingas. Tas tris vaikjuostės audinio dalis man susiuvo siuvėja. Nesu tikra dėl siūlių pavadinimų, bet padaryta buvo taip, kad audinio kraštai buvo „uždaryti dviguboje siūlėje. Audinys minkštas ir nestoras, siūlės vietoje nebuvo stora ir kieta taigi dėl spaudimo niekada net nesusimąsčiau 🙂

      • Renata

        Ačiū už atsakymą, užvedėte ant kelio 🙂 radau internete siūlę, kuri uždaro du kraštus, o vaiko nespaus, nes bus gerojoje vaikuostės pusėje 🙂

  2. Laura

    O vaikjuostės kraštus apsiuvo ar nereikėjo?

Ką apie tai manai?