Kūdikiui tėvų lovoje – (ne)vieta?

miegoti su kudikiu

Prieštaringos nuomonės. Šis klausimas yra vienas iš tų, kurie kelia daug diskusijų, nuomonės išsiskiria, atsiranda prieštaravimai. Vieni teigia, kad kūdikis nuo pat pradžių turi miegoti savo lovelėje, mokytis nusiraminti ir užmigti pats ar su minimalia tėvų pagalba, tuo tarpu kiti sako, kad tėvai turėtų leisti kūdikiui likti savo lovoje tiek ilgai, kiek jam pačiam norėsis ir taip užtikrinti prieraišių, meile grįstų santykių kūrimąsi. Klausantis šių dviejų nuomonių, natūraliai renkiesi ir palaikai vieną ar kitą pusę ir pagal tai koreguoji savo veiksmus. Betgi jei pasirenki migdyti kūdikį jo lovelėje, visuomet viduje kirbės klausimas, ar tikrai neatstumi mažylio su jo poreikiais ir negriauni jo pasitikėjimo tavimi. Kitu atveju, ramybės neduotų mintys, ar nesi manipuliuojama ir per mažai griežta mažajam princui ar princesei. Esu girdėjusi ne vieną mamą kalbančią taip, tarsi, jaustųsi kalta dėl to, kaip nusprendė dėl kūdikio migdymo arba bandytų pasiteisinti, kodėl daro būtent taip.

Kas iš tiesų svarbu? Aš nesu vaikų priežiūros specialistė, todėl galiu dalintis tik savo mintimis bei patirtimi. Ir štai. Manau, problema kyla tada, kai vienam iš daugelio vaikų priežiūros, auklėjimo klausimų, suteikiama labai daug reikšmės, tarsi, nuo to priklausytų vaiko ateitis, charakteris, sėkmė, santykiai su kitais žmonėmis ir pan. Viskas, ką mes darome su savo vaiku, turi įtakos jo tolimesniam gyvenimui, tačiau ne kažkuris vienas sprendimas ar pasirinkimas. Taigi galvoju, kad ir ką benuspręstume pasirinkti, migdyti mažylį atskirai ar miegoti su juo kartu, tai iš esmės nedaug ką tereiškia viso būsimo vaiko gyvenimo kontekste. Su sąlyga. Su sąlyga, kad mažylis yra mylimas ir į jo poreikius yra atsakoma. Nes sutikite, kad migdyti kūdikį jo lovelėje galima atmestinai, ignoruojant verkimą, neguodžiant ir nepadedant užmigti. Taip pat ir savo lovoje galima migdyti savo mažylį su piktumu, kad jis dažnai keliasi naktį miegodamas atskirai. Taigi svarbiausias čia mūsų požiūris į vaiką ir meilė jam. Iš tiesų, vaikui svarbu jaustis mylimam. Tai yra stipriausia jo gyvenimą veikianti jėga.

Kaip priimti sprendimą? Nuspręsti reikia taip, kad VISIEMS šeimos nariams būtų gerai, nors tai ir nėra labai lengva. Visi tėvai, visos mamos ir visi vaikai yra labai skirtingi. Į tai reikia atsižvelgti ir skirtumus priimti. Vieni tėvai ir mamos išsimiegos labai gerai, net jeigu ir mažylis klaidžios po jų lovą visą naktį, o kiti negalės pailsėti. Taip pat ir mažyliai: vieni lengvai „pasiduoda“ miegui savo lovelėje, o kitiems tai gali būti labai sunku. Žinoma, ilgalaikėje perspektyvoje tikslas yra ramus vaiko miegas savo lovelėje. Vieni tėvai prie šio tikslo mažylį ves sparčiais žingsniais, kiti eis mažais žingsneliais, o dar kiti šio tikslo įgyvendinimą atidės vėlesniam laikui. Manau, svarbu pasitarus abiems tėvams priimti bendrą sprendimą, o tuomet jo laikytis neleidžiant sau jaustis kaltiems, kad, remiantis kažkuriuo požiūriu, kažką darome ne taip. Kaip jau rašiau, vaikui svarbiausia jaustis mylimam, o nemiegoti su tėvais, ar miegoti savo lovelėje. Juk meilę vaikas patiria įvairiausiais būdais, ne tik miegodamas kartu.

Mano patirtis. Mano tikslas yra, kad mūsų mažoji pratintųsi miegoti savo lovelėje ir tai jai neblogai sekasi. Po vienos lopšinės trukmės panešiojimo guldau ją į lovytę, glostau veidelį, niūniuoju ir laukiu kol ji užmigs. Dažnai ji pradeda verkti. Dažniausiai tai trunka kelias minutes ir užsnūsta. Kartais ilgiau – tada nuraminu ant rankų ir vėl paguldau. O būna tokių dienų, kai aš arba ji sergame ir tada miegame kartu. Pamenu, kai Eliją berdavo ir naktį jį kasydavosi, miegodavau su ja ir laikydavau jos rankutes. Taigi aplinkybių pasitaiko įvairių ir aklas vieno ar kito požiūrio laikymasis ne padėtų, o pakenktų. Stengiuosi, kad mažylė visos dienos eigoje jaustųsi artima su manim, bendrautų, gautų mano dėmesį ir švelnumą, kad naktį nei man, nei jai nekiltų mintys, jog to buvo per maža ir reikia atsigriebti.

Būkim netobuli tėvai. Miego su vaiku tema yra tik viena iš daugelio, keliančių įnirtingus ginčus (dažniausiai tarp mamų). Manau, taip yra todėl, kad mes, mamos, norime būti tobulos: tobulai mylėti, tobulai prižiūrėti vaiką ar vaikus, tobulai tvarkyti namus ir tobulai skaniai gaminti maistą. Būti tobulos išvaizdos ir turėti tobulus santykius su vyru. Bet juk tai neįmanoma. Dažnai socialiniai tinklai, demonstruodami tobulų žmonių tobulai gražius gyvenimus, sukuria iliuziją, kad tai įmanoma, ir troškimą turėti tobulą gyvenimą. Tačiau toks jis neįmanomas. Taip pat ir su savo vaikais. Tobulais tėčiais ir tobulomis mamomis jiems niekada nebūsim. Ir geriau jau nebūkim. Kaip mano viena dėstytoja pasakė: „Vaikams nereikia tobulų tėvų, jiems reikia pakankamai gerų tėvų“. Taigi atsisakius tobulumo siekimo vaikų priežiūroje, atsiranda daugiau laisvės.

Kad ir kokį sprendimą priimtume dėl mažylio miego vietos, jeigu iš esmės siekiame atsakyti į jo meilės poreikį jam priimtina forma, mažylis bus patenkintas. Net jeigu kartais matome ašaras jo akyse guldant į lovelę, viskas su juo bus gerai, jeigu apskritai jis jaučia tėvų meilę. Ir priešingai, miegojimas kartu gali ir neatpirkti meilės trūkumo, jeigu tokį mažylis turi savo širdelėje.

Fotografavo Miusla

 

Kitos istorijos

2 thoughts on “Kūdikiui tėvų lovoje – (ne)vieta?

  1. Visiskai pritariu Tau! Manau, kad meile yra visuma, o ne kazkas vieno, kad ir kas tai: maitinimas krutimi, miegas vienoj lovoj ar supavimas ant ranku 🙂 mano mazyle dazniausiai uzmiega musu lovoj, tada nakti kietai miegancia ja perkeliu i jos lovele ir paryciais, kai tenka maitint, ji vel grizta pas mus. Apskritai, manau, reikia maziau vadovautis kitu patarimais, patirtim bei pamokymais ir gyventi taip kaip patogu seimai – nustot kelt nezmoniskus reikalavimus. Chill parents, chill baby 🙂

  2. o aš ilgai apie tai negalvojau ir paklausiau savęs: o kaip būna gamtoje? Ar savo vaikus gyvūnai migdo atskiruose guoliuose? Kol vaikelis mažas (maniškis skaičiuoja 4,5 mėn.), tol tikiu, kad jis nori ir turi miegoti šalia mamos. Tas pats su dažnu nešiojimu, glaudimu, pagalba užmigti, paėmimu ant rankų ir t.t. Vaikai yra gamtos kūriniai, tai ir elkimės su jais kaip su tokiais…

Ką apie tai manai?