Loading...

Didysis persikraustymas ir daug mažų dalykų

Jau buvau užsiminusi ankstesniame įraše, kad mes naujuose namuose. Naujoje vietoje, kažkur ramaus miško pakraštyje tarp Olandijos ir Belgijos. Šis išsikėlimas toks įspūdingas (labiausiai mano galvoje), nes dar niekada neteko ilgesniam laikui išvykti su tiek nedaug daiktų, be aiškaus plano, su vaiku ir su dideliu pokyčių diskomfortu. Jau maždaug pusantro mėnesio esame čia, mokomės su […]

Read more

Džiaugtis gyvenimu – tai mažais dalykais

Mūsų sprendimas išvykti į Olandiją nebuvo skubotas. Labai ilgai svarstėme žodžiais ir savo širdyse, ko mums norėtųsi gyvenime, rinkomės, kas mums yra prioritetai ir apsisprendėme. Tuomet reikėjo pradėti žengti žingsnius iš savo komforto zonos. Sunkiausia man buvo žengti žingsnį į šalį nuo savo šeimos ir draugų. Momentais jaučiuosi, tarsi, išduodanti juos. Taip pat buvo sunku palikti vietą, kurią drąsiai vadinome namais ir darbą, kuris man buvo tikra dovana. Šalia viso to daug daug nežinomybės dėl ateities ir lygu – labai nekomfortiški jausmai. Žinoma, iš tokių norėtųsi kuo greičiau pabėgti ir viską sudėliojus į savas lentynas gyventi patogų gyvenimą.

Žinote tą pasakymą, kad, jei nori kažko pasiekti, kažko išmokti, turi išeiti iš savo komforto zonos. Ir tai skamba taip teisingai. Bet jau kurį laiką išgyvenu tą nekomforto jausmą ir jis labai nekomfortiškas. Taip stipriai nekomfortiškas, kad net kyla abejonių, ar tai gali į kažką gero nuvesti.

Jeigu mąstai, kad šis pasaulis – tai vieta, skirta vien tik tam, kad būtume laimingi, jis tampa nepakenčiamas. Mąstyk apie šį pasaulį kaip apie vietą, kuri skirta mokymuisi ir pataisymui, ir ji taps ne tokia jau ir bloga. C. S. Lewis

Taigi pradedu susigyventi su tuo diskomfortu ir nežinomybės bei nesaugumo jausmu. Ieškau, ko galiu tame išmokti. Ir štai.

Bent jau šiandien galvoju, kad geriausia, ką pasiėmiau išvykdama su savimi yra ši knyga – „Visas tūkstantis dovanų“ (Ann Voskamp). Joje autorė aprašo, kaip jai sekasi vykdyti iššūkį sudaryti viso tūkstančio dalykų, kurie džiugina, sąrašą. Ir štai koks jos atradimas mane įkvepia: kai sakome „džiaugtis viskuo“ arba „džiaugtis gyvenimu“, realiai tais žodžiais nieko konkretaus nepasakome. Bet priešingai, kai pamatome tuos smulkius, gražius gyvenimo momentus, kasdienius džiaugsmo trupinėlius – įsisąmoniname, kokie turtingi ir apdovanoti esame.

Sėdėdama už savo komforto zonos ribų ir dar tiksliai nežinodama, kuria kryptimi toliau judėsiu, mokausi. Mokausi matyti tuos mažus dalykus, kurie šiandien man yra dovana. Ir tai taip gerai veikia! Ir aš, kaip ta autorė, imu sudarinėti viso tūkstančio dovanų sąrašą. Tai tokia nuostabi praktika. Kol neįsižiūri – nepamatai, o kol nepamatai, nepatiri tų smulkių džiaugsmų.

5. Ryto pokalbis su Raimonda

12. Kavos puodelis lauke

13. Lempučių girlianda terasoje

26. Kalėdinis laukinių šakų vainikas

30. Saulėta popietė miške

37. Puškuojantis ir nuolat besijuokiantis sodo prižiūrėtojas

41. Elijos kvatojimas

Gal norite prisijungti prie šio iššūkio? Jei ne visas tūkstantis, tai gal visas šimtas dovanų? O gal tokius savo džiaugsmų sąrašus jau turite?

Read more