Papildomas maistas kūdikiui // Atsispausdink planą

papildomas maitinimas

Elijai 8 mėnesiai ir dabar jos gyvenime naujas dalykas – papildomas maistas. Man tai dar vienas ieškojimų ir atradimų laukas. Atrodo, mokiausi didžiąją gyvenimo dalį. Daug. Visko. Tačiau kaip ir kiekviename naujame vaiko auginimo etape jaučiuosi lyg nieko neišmanyčiau ir pradedu mokintis pati. Informacijos yra tiek daug ir įvairios. Kartais net prieštaraujančios viena kitai. Dažniausiai belieka besiremiant intuicija  pasirinkti vieną iš daugelio kelių. Dalinuosi mūsų patirtimi.

Neapykanta bulvėms

Tik kūdikiu suėjus 6 mėnesiams rekomenduojama pradėti duoti papildomą maistą. Ir pirmasis produktas – bulvė. Iš jos virti košelę ir nedėti nieko daugiau tik truputėlį lydyto sviesto (ghi) arba kelis lašus gero aliejaus.  Po mažą šaukštelį, paskui po kelis duoti šios košės visą savaitę, taip leidžiant kūdikio virškinimo sistemai prisipratinti prie naujo produkto. Maždaug po savaitės  pridedama morka, kopūstas ar cukinija ir tokiu deriniu maitinama vėl maždaug savaitę. Turiu pasakyti, kad jau po kelių dienų Elijai tai atsibodo ir būdavo akimirkų, kada ji pykdavo vos pamačiusi mane su dubenėliu košės ir šaukšteliu. Man tai kėlė stresą, nes gydytoja ragino sparčiau pratinti prie maisto.

Tegu ateina laikas

Kurį laiką tikrai buvau pasimetusi, nes atrodė, kad mergaitė visiškai nenori naujo papildomo maisto. Mane nuramino ir apskritai daug ko pamokė šis video seminaras. Taip pat šiame puslapyje radau informacijos apie tai, kokie požymiai parodo, jog mažylis yra pasiruošęs papildomam maistui. Supratau, kad neturėčiau nerimauti ir spausti mažylės, kad ji kuo daugiau suvalgytų. Kol jos priaugamas svoris buvo pakankamas, nusprendžiau leisti jai valgyti tik tiek, kiek ji pati nori. Kartais tai būdavo mažas šaukštelis košės, kuris vos patekęs į burnytę būdavo išpurškiamas atgal, kartais keli maži šaukšteliai patekdavo ir į skranduką. Po kelių savaičių tokio žaidimo su maistu, įvyko akivaizdus pokytis ir Elija pradėjo suvalgyti tikrai nemažai. Tiek, kad mane tai džiugino. Ir jeigu kurį laiką atrodė, kad be pienelio ji daugiau nieko nenori, vėliau kelių maitinimų juo mergaitė atsisakydavo, nes būdavo pakankamai suvalgiusi papildomo maisto.  Mano išvada pačiai sau: kiekvienas kūdikis yra individualus ir negaliu savojo sprausti į rėmus.

Patirti maistą

Žinau, kad kai kuriems žmonėms su maistu žaidžiantis vaikas atrodo kraupiai. Tačiau aš nusprendžiau leisti Elijai tyrinėti ir patirti maistą. Kodėl? Todėl, kad ne tik motiniški instinktai, bet ir psichologinis išsilavinimas leidžia man geriau suvokti vaiko poreikius ir jų patenkinimo svarbą. Žinoma, būsimo gyvenimo reikšmingai gal ir nepakeis tas faktas, kad kūdikis vaikystėje žaidė su maistu jį tyrinėdamas ar ne, tačiau, mano apsisprendimas yra nestoti skersai kelio mažyliui besistengiančiam pažinti pasaulį.

Taigi kartais mergaitei duodu ne košes, o minkšto maisto gabalėlių. Ji su juo padaro tai, kas jai reikalinga: pagniaužo, suploja ant stalo, patrina į veidą, palaižo ir pan. Taip, man tai papildomas darbas, tačiau matydama jos patyrimų džiaugsmą, susidomėjimą, negaliu to atimti iš jos. Ji turi teisę savaip pažinti pasaulį. Na o man smagu matyti kaip lavėja jos įgūdis pačiai dėtis maistą į burną. Juk tai irgi pasiekimas.

Planuoti maistą

Ši dalis ne apie kūdikį, o apie mane. Kadangi mes vis dar stengiamės kontroliuoti alergiją, turiu įprotį sekti, kas patenka į mažylės pilvelį. Po daugelio lapų, prirašytų to, ką valgydavau aš ir ką Elija, turime savaitės maisto planą. Dalinuosi juo su jumis (spauskite ant ikonos po failu su užrašu Download) ir sakau, kad be to, jog jis leidžia kontroliuoti galimai alergiją sukeliančius produktus, dar turi ir šiuos privalumus:

  • lengviau užtikrinti maisto įvairovę
  • nereikia kelis kartus per dieną galvoti, ką paruoši mažyliui
  • nekyla pagunda pirkti paruoštą maistą kūdikiams
  • naujų produktų kontrolė
  • retesnis apsipirkimo poreikis

Maistą galima planuoti nebūtinai visai savaitei, o kelioms dienos, ar kad ir vienai dienai į priekį.

Ką manote apie tai?

 

 

 

 

 

 

 


 

8 thoughts on “Papildomas maistas kūdikiui // Atsispausdink planą

  1. Maniškiam jau beveik dveji, o aš vis dar turiu kaskart save ramint dėl tų visų žaidimų su maistu! Bet dabar jau jis pats skudurėlį šalia naudoja pagal paskirtį:)
    Sėkmės! Smagi pradžia:)

    • Manau, visą gyvenimą mums teks raminti save leidžiant mažiesiems būti savimi 🙂 Panaudoja skudurėlį? Šaunuolis!!!

  2. Gina

    Iš tiesų galiu pritarti,kad kiekvienas vaikelis absoliučiai skirtingas,tad reikia stebėti,įsiklausyti suprasti,maniškiui taip pat pradėjus primaitinimą,buvo išrankus,tad man mamai tekdavo pasukti galvą,domėtis:)))be to mes pradėjome turėti problemų su kietais viduriias. po ilgesnių bandymų dižioji mūsų raciono dalis -žalias maistas ir mano pienas.po kelių dienų pasitiksime 10 mėnesių:)

    • O panašus amžius! Šaunu, kad išdrįstate duoti žalią maistą, nes gydytoja mums vis kalba apie virtą ir man ne visada drąsu duoti nevirtas daržoves. Pasidalinkite, kokius žalius ‘valgius’ jūsų mažylis gauna? 🙂

  3. MorkaLiza

    Ech, gaila, kad šio tinklaraščio neatradau anksčiau… Tiek daug gerų idėjų ir patarimų!

  4. Kadangi vertingiausias maistas kūdikiui yra mamos pienas, juo ir reiktų maitinti.Nebent mama neturi pieno art turi jo per mažai, reikia įtraukti ir pieno mišinių. Tačiau kūdikiui augant reikia daugiau ir įvairesnio maisto.Reiktų naudotis sveikos mitybos patarimais bei skirti kuo įvairesnį maistą.

Ką apie tai manai?