Pirmieji laimėjimai tualete

puoduko reikalai

Ar kada susimąstėte, kiek yra variantų pasirūpinti kūdikio tualeto reikalais jūs žinote? Prisipažinsiu, kad ilgą laiką, vienintelis man žinomas būdas buvo vienkartinės sauskelnės. Apie daugkartines sauskelnes pirmą kartą sužinojau iš amerikiečių mamyčių blog‘ų, o tada jų užtikau ir lietuviškuose puslapiuose. Mane sužavėjo tai, kad naudoti daugkartines sauskelnes yra ekologiškiau, sveikiau kūdikiui  ir pigiau tėveliams. Įsigijau mažiausio dydžio Imse Vimse sauskelnes ir nuo pirmųjų savaičių bandžiau.

Jeigu mūsų mažylė pirmaisiais mėnesiais būtų tik miegojusi ir valgiusi, kaip kartais sako kiti tėveliai apie savo kūdikius, aš greičiausiai būčiau neatsisakiusi daugkartinių sauskelnių. Tačiau… Pirmieji mėnesiai nebuvo lengvi, nuovargio daug, todėl atsisakiau tų dalykų, kurie reikalavo mano laiko ir jėgų ir nebuvo pirmutinės svarbos. Atsisakiau ir daugkartinių sauskelių.

Tačiau šis mano įrašas ne apie daugkartines sauskelnes. Apie jas ruošiuosi rašyti greitu metu, nes dabar kaip tik vėl bandome su jomis susidraugauti.

Šis įrašas apie dar vieną būda pasirūpinti kūdikio tualeto reikalais, kurio iš pradžių nežinojau ir atradau atsitiktinai. Šiuo atradimu labai džiaugiuosi. Štai trumpa istorija. Kai mažylis pradeda valgyti papildomą maistą, jo tualeto reikaliukai pasikeičia: jiems reikia daugiau laiko ir pastangų, kurias mamytė lengvai gali pastebėti. Taigi ką aš dariau, buvo tai, kad kaskart pastebėjus tualetinių reikaliukų pastangas nurengdavau mažylę ir laikydama jos nugaryte atremta sau į pilvą palaikydavau virš tualeto. Pavyko iš pirmo karto. Antras kartas irgi buvo sėkmingas. Trečias taip pat. Taigi, atrodo, labai paprastai nuo 7 mėnesių mūsų mažylė praėjo naudotis tualetu pagal jo paskirtį. Tiesa, kartais pasitaiko, kad tualeto reikaliukų ženklai būna apgaulingi ir „pakabojus“ virš unitazo nebūna jokio rezultato, tačiau patikėkite manimi, kūdikis švariomis kelnėmis atperka tuos kartelius, kai žygis į tualetą būna veltui.

Pasidalinsiu tuo, kodėl matau prasme užsiimti visu tuo, nes atrodytų leisti vaikui atlikti „dalykus“ į sauskelnes yra įprasta, normalu ir patogu tėvams. Visų pirma, man yra malonu išvengti nešvarių sauskelnių tvarkymo. Greičiausiai ir kūdikiui maloniau nesinešioti (kad ir neilgai) su savimi sauskelnių turinio. Tačiau yra dar vienas dalykas, kuris mane labai motyvuoja. Ko aš netiesiogiai mokinčiau savo kūdikį leisdama atlikti tualetinius reikalus į sauskelnes? Manau, tai kūdikiui sukeltų  įspūdį, kad daryti į kelnes yra normalu. Tada atėjus kažkokiam laikui, aš nuspręsčiau, kad jis jau per didelis ir pradėčiau mokinti, kad tualetiniai reikalai turi būti atliekami ant puodelio arba tualeto. Taigi tokiu atveju jausčiausi apgaunanti savo vaiką. Dabar jaučiuosi, tarsi, padėčiau jam susieti norą į tualetą su tualetu.

puoduko reikalai

Suprantu, kad greičiausiai mažyliai iki tam tikro amžiaus negali kontroliuoti savo tuštinimosi poreikio. Tačiau, aš būdama mama galiu pastebėti jį ir padėti į jį atsakyti tinkamu būdu.

Iš savo psichologijos studijų pamenu, kad mokymasis atlikti tualetinius reikalus mažyliams yra jautrus dalykas, todėl spaudimas ir dideli reikalavimai gali būti žalingi. Todėl į savo praktiką žiūriu ne kaip į tiesioginį mokymą, o kaip į pagalbą patenkinti poreikius. Kad kūdikis nesijaustų mano spaudžiamas atlikti tualeto reikalus suaugusiems priimtinu būdu, aš stengiuosi nerodyti nei džiaugsmo įveikus „tualeto misiją“, nei liūdesio „misijai“ nepavykus. T.y. nei skatinama nei baudžiama (sakykime, blogomis emocijomis). Žiūriu į tai taip kaip ir į kitų kūdikio poreikių tenkinimą. Matau, kad išalkęs, maitinu ir nei labai džiaugiuosi valgančiu mažyliu, nei pykstu, jeigu jis nevalgo.

Paskutinis, bet labai svarbus man dalykas, kurį miniu beveik kiekvienoje kūdikio priežiūros temoje: dėmesingumas mažyliui, jo poreikių atpažinimas ir atsiliepimas į juos. Manau, svarbu mokėti skirti pakankamai dėmesio ir neignoruoti mažiausiųjų poreikių.

Taigi apibendrinant tualeto reikalus: man svarbu tai, kad jie nebūtų sunkūs man, kad mano vaikas nesusidarytų klaidingų asociacijų ir galiausiai kad aš mokėčiau jausti savo vaiką.

P. S. Pasirodo mažylių naudojimasis tualetu yra įprastas ir kitoms mamytėms. Plačiau apie tai galima paskaityti čia ir čia.

Už nuostabią aplinką nuotraukoms dėkoju 4 KĖDUTĖMS, už naują pažintį su daugkartinėmis sauskelnėmis ATSAKINGAI MAMAI, o už nuotraukas – savo vyrui!

 

 

 

 

 

 


 

 

 

 

 

4 thoughts on “Pirmieji laimėjimai tualete

  1. Idomu, ar vis dar taip gerai sekasi? Mano sūnus puikiausiai naudojosi puoduku nuo 7-8 iki 13 menesiu. Tada pradėjo vaikščioti, nepasodinsi nei minutei. Gal jusu mergaite ne tokia aktyvistė?

    • Milda, kol kas galiu pasidalinti tik tokia (nemalonia) patirtimis. Po gulėjimo ligoninėje, kur mergaitei du kartus teko pavargti tualete stengiantis išgauti tai, ko reikia šlapimo tyrimui, visi ankstesni sugebėjimai pasinaudoti tualetu šlapiems reikalams dingo. Taigi reikėjo keleto savaičių „pamiršimui“ ir dabar pradedame viską iš naujo. Kol kas Elija nevaikšto, bet ir puoduku nesinaudoja – tiesiai į tualetą, todėl su jūsų minėta problema nesusidūrėme. Pasidalinkite, kaip toliau seksis įveikinėti šį iššūkį.

Ką apie tai manai?