Mūsų kūdikio ramaus miego paslaptys

ramus kūdikio miegas

Nepavykusi dienotvarkė

Ramus kūdikio miegas, greičiausiai yra vienas iš tų dalykų apie kurį svajoja mažylių tėvai. Pamenu, aš dar besilaukdama nerimavau, kad teks nemiegoti naktimis. Daug žmonių mums sakydavo:  „Pasidžiaukit ramybe, nes, kai gims vaikelis, prasidės bemiegės naktys“. Kai internete pirmą kartą perskaičiau mamyčių pasakojimus apie vaikų dienotvarkes ir tai, kokios stebuklingos jos yra, sužibo viltis. Skubėjau nusipirkti jų rekomenduotą G. Ford knygą „Sveiko kūdikio dienotvarkė“, o kai paaiškėjo, kad daugelyje knygynų jos išpirktos, atrodė, kad tai kažkas labai gero ir vertingo.  Pavykus nusipirkti knygą internetu skaičiau ir džiaugiausi autorės duodamu pažadu: kūdikis miegos nuo 19 val. vakaro iki 7 val. ryto. su keliais prabudimais pavalgyti.  Knygoje buvo akcentuojama, kad dienotvarkės įvedimu reikia pradėti rūpintis jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Taip ir stengiausi daryti, tačiau greitai pastebėjau, kad rekomenduojamas laikas maitinti kūdikį ne visada yra tinkamas. Juk nepavyks pamaitinti dar neišalkusio kūdikio arba negalėsi laukti numatytos valandos maitinimui, jeigu mažylis išalkęs jau dabar. Jei vieną kartą mažylis pavalgys mažiau, vėl bus alkanas greičiau. Taigi čia buvo pirmasis nusivylimas. Antrasis buvo tame, kad matėsi, jog mažylis nori miegoti daugiau negu knygoje nurodoma, todėl reikėjo arba nebepaisyti dienotvarkės, arba palaikyti irzlų kūdikį būdraujantį iki numatytos valandos.  Gali atrodyti savaime aišku, ką pasirinkti, tačiau, kai autorės tonas toks griežtas („Jeigu leisit  kūdikiui miegoti ilgiau nei nurodoma, jis nemiegos naktį“), ir ramių naktų tikrai norisi, apsispręsti ne taip paprasta. Galiausiai pasidaviau ir leidau mažylei miegoti ir valgyti tiek, kiek ji norėjo. Nieko baisaus nenutiko.

Na o dabar apie tai, ką gero pavyko pasiekti bandant laikytis dienotvarkės. Knygoje buvo nurodoma, kad svarbu mažylį ryte pakelti apie 7 val. Kai mūsų dukrytė gimė, ji valgydavo lygiai kas tris valandas, o naktį dažniausiai kas keturias. Įprastai paskutinį kartą naktį keldavosi apie 5-6 val. taigi apie 7val. aš ją švelniai paglostydama pažadindavau. Bijodavau, kad ji bus irzli, tačiau ji kaip tik atrodydavo žvali ir geros nuotaikos.  Ir išties, kažkur nuo 19 val. vakaro ji galėdavo išmiegoti visą naktį, atsikeldama keletą kartų pavalgyti.  Vėliau, jau pati keldavosi apie 7 val. ryte. Po kurio laiko, kai nusivylusi tuo, kad nepavyksta maitinti ir palaikyti būdraujančią mažylę nurodytu laiku, nebenorėjau vadovautis griežta dienotvarke, leidau mažylei valgyti ir miegoti tiek, kiek ji nori. O ji toliau išmiegodavo nuo 19 val. vakaro iki 7 val. ryto!!!

Pavykusi dienotvarkė

Kai Elijai buvo jau keli mėnesiai, nuėjau į Sąmoningų mamų organizuotą paskaitą apie kūdikių miegą.  Ją vedė Giedrė Veličkienė. Pasitikėti tuo, ką ji dėstė nebuvo sunku, nes viskas atrodė logiška. Daug lokiškiau, nei tai, ką buvau skaičiusi pirmojoje savo knygoje apie kūdikių miegą. Nusiraminau, nes lektorė nurodė, kad dienotvarkes galima pradėti įvedinėti nuo 4 mėnesių, kai nusistovi daugmaž pastovi pieno gamyba (plačiau įraše „Atvirai apie žindymą: sunkumai ir pergalės“).  Išdėstytos rekomendacijos atrodė aiškios ir logiškos. Elijai suėjus 4 mėnesiams pradėjau jų laikytis. Nebuvo sunku. Viskas gavosi, tarsi, savaime. Nejaučiau, kad kažkaip spaudžiu ar riboju mažylę miegoti ar valgyti tinkamu metu. Labiau buvo panašu į tai, kad aš jai padedu išsimiegoti pagal jos tikruosius poreikius.  Ji toliau miegodavo  nuo 19 val. vakaro iki 7 val. ryto. Tiesa, kai vidurvasarį švisdavo labai anksti, ji buvo pradėjusi keltis apie 5 val. ryto, tuomet kuriam laikui teko pavėlinti guldymą iki 21 val. Tačiau dabar vėl grįžome prie 19 val. vakarinio gulimosi į lovelę.

Rekomendacijos, kurios veikė

Plačiau apie G. Veličkienės  patarimus ramiam kūdikio miegeliui galima paskaityti čia arba užsiregistruoti į jos vedamas paskaitas (skelbiamos Sąmoningų mamų Facebook puslapyje). Na o aš trumpai pasidalinsiu tuo, ką mes darėme.

Dienos pradžia 7 val. ryte. Kaip jau minėjau mažylė lengvai įprato keltis 7 val. ryto netrukus po to, kai keletą kartų ją žadinau.

Būdravimo pakankamai, bet ne per daug. Su miegelių laiku labai padėjo susigaudyti žinojimas, kiek skirtingo amžiaus kūdikiui yra gerai būdrauti, kad jis būtų pakankamai pavargęs, bet ne per daug pervargęs. Taigi nuo 4 mėn. amžiaus, kada pradėjome taikyti dienotvarkę,  iki mažylei suėjo pusė metukų, būdravimo laikas kito nuo 2val. iki 2 val. 15 min. Dabar laikas dar pailgėjo ir būdravimui reikia kažkur  2 val. 30 min.

Dienotvarkė. Nusistovėjo toks rėžimas: rytinis miegelis (apie 30-45 min.) 9.00-10.00, pietų miegas (apie 1 val. 30 min.) – 12.00-14.00, o vakarinis (apie 30-45 min.) – 16.00-17.00. Na o nuo 19.00 nakties miegas.

Migdyti lovelėje. Migdyti visada stengiuosi ne ant rankų ar kažkokiu kitu daug pastangų reikalaujančiu būdu, o mažylės lovelėje, ją glostant, duodant miego žaisliuką, niūniuojant. Dažnai pavyksta. Tiesa, būna sunkių mergaitei dienų, kai niežti išbertas odos vietas, kai raižo pilvelį ar dar kažkas nutinka ir tada leidžiu jai užmigti ant rankų. Bet stengiuosi, kad tai būtų kuo retesni kartai.

Miego ritualai. Tai dalykai, kuriuos darome prieš guldydami mažylį į lovelę nakties miegui. Apie juos plačiau galima paskaityti įraše „Pagalba kūdikio miegui: miego ritualai„.

Mini atsibudimas dar nebūtinai miegelio pabaiga. Minėtuose kursuose sužinojau vieną naują ir labai naudingą dalyką. Mažylė gali truputį atsibusti pamiegojus kažkur 30 – 45min. Jeigu tai rytinis ar vakarinis miegelis, tai tokio jo ir pakanka, bet kai taip nutinka pietų miego metu, stengiuosi kūdikio neskubėti iškelti iš lovytės, bet paglostyti, kad sugrįžtų į savo miegelį. Ir sugrįžta.

Atsibudimas naktį, ne būtinai alkis. Buvo laikas, kai mažoji naktį keldavosi kas 2 val. ir aš galvodavau, kad ji alkana. Maitindavau. Galit įsivaizduoti, kaip po tokios nakties jausdavausi. Kursuose sužinojau, kad vaikas trumpam atsibusti gali tarp miego ciklų. Pradėjau stengtis padėti mažylei vėl užmigti nemaitindama. Dažniausiai pavykdavo, ir ji toliau išmiegodavo net iki 3 val. Tiesa, vaikučiui atsibudus naktį, nedegu šviesos, jeigu tenka keisti sauskelnes, darau tai kuo greičiau, stengiuosi vengti akių kontakto (nepaisant to, kad mažylė kartais labai nori bendrauti, leidžiu suprasti, kad naktį to nebus). Taip atsibudimai nebūna ilgi ir po jų lengvai grįžtama į miegą.

Anksčiau galvodavau, kad sudaryti vaikui dienos rėžimą reiškia gerai padirbėti savaitę ar dvi ir toliau tik džiaugtis rezultatais. Dabar matau, kad vaiko miego kontrolė, stebėjimas, laiko skaičiavimas ir planavimas turi išlikti. Jaučiu, kad tinkamus miego įpročius turi palaikyti ne tik mažylė, bet ir aš.

 

 

 

 

 


 

20 thoughts on “Mūsų kūdikio ramaus miego paslaptys

  1. Ačiū, Morta, kad taip įdomiai ir naudingai rašai. Pastebėjau, jau augindama vyresnius vaikus, kad režimas yra lygiai toks pats svarbus.
    Dienotvarkės turėjimas palengvina susitarimą su vaikais ir visiems lengviau gyventi, kai nėra vietos prieštarauti.

    • Dėkoju už gražius žodžius. Gera girdėti, kad tai, kuo gyvename gali būti naudinga ir kitiems. Tiesą pasakius, nemaniau, kad su vyresniais vaikais tai vis dar aktuali tema 🙂

  2. Agnė

    Labai šaunus blog’as ir įdomūs jo nauji įrašai. 😉 Vaikučių dar neturime, bet vis dažniau apie juos su vyru pagalvojame. Turiu visokių įvairiausių su gimdymu ir mažyliais susijusių baimių, bet paskaitinėjus tavo blog’ą viskas pradeda nebeatrodyti taip baisu ir nežinoma.

    • Agne, dėkoju už gražius žodžius. Gera girdėti, kad čia randi kažko naudingo 🙂

  3. Raimonda

    Kai gime mano mazyle, turejau labai sunku laika. Tiesa, kaip ir tu perskaiciau G.Ford knyga apie dienotvarkes svarba, bet ta knyga paskaicius issivyste visokiu baimiu ir net pradejau galvoti, kad neesu tinkama mama ir kad miegelio kosmaru taip ir nepavyks iveikti, tai padejau ja i sona. Tada perskaiciau kita knygele „Baby Whisperer“, kur autore kalbejo kad sia rutina galima pritaikyt skirtingo tipo vaikams. Rutina vadinasi EASY – Eat, activity, sleep & you time. Net rutina nusivelina del tam tikru dienos planu, jei viska darai paeiliui, vaikas jausis laimingas ir saugus. Mano mazyle taip pat miega nuo 19val. iki 7 ryto, tik dienos mietu siek tiek maziau, nes jau auga ir tiesiog reikia maziau miegelio jai. Smagu paskaityti tavo bloga 🙂

    • Smagu, kad pasidalinai savo patirtimi. Įdomu tai, ką rašei. Pasidomėsiu ir aš plačiau apie EASY 🙂

  4. Monika

    Mano sūneliui už poros savaičių keturi mėnesiai. Jau turim natūaliai susidėliojusią rutiną, kuri karts nuo karto susijaukia ir viskas kaip ir neblogai, tačiau aš nesuprantu vieno dalyko (nei knygose, nei bloguose), kai kalbama apie ištisos nakties miegą. Ar „išmiega visą naktį“ reiškia, kad išmiega visas 12 valandų be menkiausio nubudimo? Ar visgi mažyčiai nubudimai neišsibudinant iki galo yra leidžiami „išmiegojimui visą naktį“? Mano mažylis ilgiau nei trijų valandų nenubudęs(bet neišsibudinęs) neišmiega. Net ir užmigęs septintą valandą vakaro, iki šeštos ryto būtinai nubus apie keturis kartus. Kaip kitaip jį grąžinti į miegelį išskyrus krūtį, nežinau :/ bandžiau ir glostyti, ir šišinti ir čiulptuką siūliau, bet po tokių bandymų tok dar blogiau. Ir verkti pradėdavo ir tekdavo ant rankų migdyti. Būti naktiniu čiulptuku vargina 🙁

    • Monika, pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad domitės ir stengiatės dėl savo mažylio. Jam pasisekė 🙂 Na dabar apie miegą „visą naktį“. Nesu specialistė, galiu pasidalinti tik sava patirtimi ir žiniomis, kurias turiu. Taigi manau, kad 12val. miegas be prabudimų – NEREALU. Kaip ir suaugę žmonės tarp savo miego ciklų prabunda, bet taip, kad net nepajaučia, apsiverčia ant kito šono ir miega toliau, taip ir mažyliai pereidami iš vieno miego ciklo į kitą išsibudina. Ne visada jis gali būti alkanas, todėl, manyčiau, teisinga būtų vis bandyti užmigdyti nemaitinant. Mes irgi taip darėme ir darome. Kartais pavyksta užmigti, ir toliau išmiegoti 2-3 val., tai reiškia, kad atsibudimo priežastis nebuvo alkis. Jeigu užmigti nepavyksta kokį 10-15min. tuomet maitinu. Ir vėlgi. Stebiu, jeigu valgo „pilną porciją“, galiu suprasti, kad mažylė buvo alkana, o jeigu tik kelis gurkšnelius – kad reikėjo nusiraminimo. Taigi stebėdama geriau ir geriau pažįstu savo vaiką. Ko stengiuosi nedaryti, tai migdyti tuo pačiu būdu, kuris reikalautų iš manęs daug pastangų. Panašu, kad mažyliai yra linkę greitai priprasti ir vėliau reikalauti to vienintelio maloniausio migdymo būdo. Kartais tenka būti griežtai ir „išbūti“ šalia nepatenkinto verkiančio kūdikio, kuriam tenka miegoti savo lovelėje su minimaliu mano dėmesiu (apie tai plačiau ruošiuosi rašyti blog’e artimiausiu metu). Beje, kaip migdote mažylį dienos metu?

      • Razina

        Sveiki, mandriu. Labai dziaugiuosi, kad atradau Jusu blog’a. Perskaiciau Monikos komentara ir noriu paklausti Jusu patarimo, nes pas mane irgi panasi situacija. Mano 5 menesiu dukrele irgi nakti miega tik su krutimi. Ta prasme, ji miega kartu su manim ir vyru musu lovoje. Uzmiega apie 20.00-21.00 vakare ir ismiega iki 7 ryto, pabudrauja 45min.-1h ir dar deda i aki kokias 2 val., tada kas dvi valandas po 45min. dar 2 pokaicius per diena.
        Lygiai taip pat kaip Monikos atveju, nakti prabudusi ji iesko kruties ir tik taip vel uzmiega. Tiesa sakant, ji tik su krutimi uzsimigdo vakare, o po 30-40 min. pabunda ir ima verkti. Tada as turiu gultis su ja i lova ir ‘miegot’ kartu.
        Mano pasiteisinimas kodel taip ‘uzleidau’ situacija – ji nuo pat gimimo labai prastai miegojo ir tai buvo vienintelis budas ja uzmigdyti. Pries 2 savaites ji tik taip uzmigdavo ir diena, bet pamazu jau atskyriau maitinima ir migdyma, tad diena problemos jau nebera.
        Galvojam nuo 6-7 menesiu ja kelt i jos atskira lovele, bet neisivaizduoju nuo ko pradet. Aisku viena, kad kol ji ipratus miegot su krutim, tol jokiu kalbu apie atskiras loveles ko gero negali buti. HELP….

        • Sveiki. Pirmiausia galvoju, gal dalį atsakymų į savo klausimus rastumėte čia: http://www.mandriu.com/motinyste/miegoti-su-kudikiu/.
          Kas liečia miegojimo laikus, aš visgi bandyčiau migdyti vakare apie 19 val., galbūt ryte taip greit mažajai nesinorėtų miegelio. Dėl užmigimo su pieneliu… Jeigu yra taip, kaip pati sakote, kad mergaitė yra pripratusi taip užmigti, greičiausiai anksčiau ar vėliau teks mokinti užmigti kitaip. Žinoma, tai mažiesiems nepatinka, o tėveliams kainuoja nemažai nervų. Mano nuomone tai daryti verta, nes bėgant laikui tiek vaikeliui, tiek mamai tokie miego įpročiai tampa našta. Aš nesu specialistė, todėl galiu pasidalinti tik sava patirtimi. Apie ją jau greičiausiai skaitėte blogo įrašuose. Na o mano mylima vaikų priežiūros specialistė moko, kaip mokinti mažylius miegoti, čia: https://samoningosmamos.wordpress.com/tag/sveiko-kudikio-dienotvarke/
          Linkiu sėkmės ir pasidalinkite, kaip seksis toliau 🙂

  5. Monika

    Sveika, Morta, sveikos merginos. Mums beveik 2 menesiukai. Po daugelio nemigo naktu, tik vakar pradejau dometis vaikucio dienotvarke 🙂 Tikrai cia radau patarimu, kuriuos stengsiuosi igyvendinti. Tik pasakykit prasau, merginos, kada maitinate savo aukselius: is karto atsikelus is miegelio, siek tiek palaukus ar pries miega. Kaip suderinti siuos du svarbius dalykus: mieguti ir maista? Man jau tiek galva susisuko nuo tokios gausybes informacijos internete, kad net nebezinau, kas geriausia mano mazylei. Labai dziaugiuosi siuo blogu 😉 Aciu…

    • Labas, Monika. Ačiū už pasitikėjimą, klausiant patarimo. Pirmąjį mėnesį naujagimiai dažniausiai maitinami kas 3 valandas dieną ir kas 4 valandas naktį. Po pirmojo mėnesio iki ketvirto (kuomet paprastai nusistovi pienelio gamyba) dienos metu, manau, vaikelį reikia maitinti tiek, kiek jam norisi. Jeigu šiuo laikotarpiu bandoma riboti maitinimus arba juos planuoti pagal valandas, pienelio gali imti mažėti. Visgi nakties metu aš stengčiausi atsibudusį vaikutį neskubėti maitinti, o pabandyti užmigdyti kitais būdais: paglostymu, pasupimu, palaikymu už rankytės ir pan. Jeigu po kurio laiko jis neįminga, tuomet maitinti. Tokia strategija, mano supratimu, reikalinga tam, kad vaikelis neįprastų būti užmigdomas tik valgant. To paties, manau tikslinga laikytis, ir vėlesniais mėnesiais. Mano patirtis buvo tokia, kad ir iki pat primaitinimo dienos metu maitindavau kas 3-4 valandas. Stengdavausi pamaitinti prieš miegą, kad ramesnis jis būtų, bet dažniau gaudavosi maitinti pagal jos poreikį. Tikiuosi atsakiau? 🙂

  6. Ačiū už naudingą straipsnį. Buvau ir aš šioje paskaitoje dar kai laukiausi. Kol neperskaičiau Jūsų straipsnio galvojau kad ta dienotvarkė tik graži teorija. Nu bet panašu, kad ne 🙂 Tik mums rekomendavo dienotvarkę įvedinėti nuo 6 sav. Tuo metu skambėjo kaip ir OK, kol nesusilaukiau vaiko. Aš visiškai neįsivaizduoju apie dienotvarkę iki 3 mėn., kai pilvo reikalai ėmė viršų, ir žodis dienotvarkė atrodė mažų mažiausiai juokingai 🙂 Dukrytei dabar 3 mėn. ir 2 sav. Va jau dabar man pradėjo norėtis kažkokios tvarkos. Ir tikiu, kad dabar ji jau įmanoma.
    Iškilo keli klausimai:
    1) Jūs dienotvarkę „įvedinėjot“ kai suėjo pilni 3 ar pilni 4 mėn.?
    2) Mano dukrytė niekaip nežinda prieš miegelį. Tik pradeda žįst, iškart verkia. Po miegelio kuo puikiausiai valgo. O čiulpimo poreikis yra. Intensyviai žinda savo pirštą, kumštukus. Todėl duodu čiulptuką. Kaip suprantu Jūs čiulptuko nenaudojot? kaip tą instinktą „apėjot“?

    • Smagu, kad mūsų patirtis jums pasirodė naudinga 🙂 Kadangi, jau jaučiuosi labai atitolusi nuo šių klausimų (viskas taip greitai keičiasi…) nepamenu, kad tiksliai pradėjome „įvedinėti dienotvarkę“. Tik aiškiai žinau, jog tai buvo gana ilgas procesas. Nebuvo taip, kad štai sugalvojom, pradėjom ir viskas pagal planą. Kaip aš sakydavau, svarbu tendencija, kaip viskas vyksta. Po truputėlį bandom, be spaudimo. Vieną dieną geriau pavyksta, kitą – rasčiau. Man svarbiausia atrodė elgesio ar „taisyklių“ pastovumas. Dėl čiulptuko. Nežinau, kodėl jums pasirodė, kad nenaudojam. Naudojom ir mūsų gėdai vis dar naudojam. Tikiuosi, kad po savo kelių savaičių kelionės, kai vyras bus su Elija ir norės turėti čiulptuko „kozerį“, reiks jo atsisakyti. Negaliu komentuoti čiulptuko žalos, nes nesu specialistė. Iš savo patirties mačiau, kad tuo metu, kai verkimo buvo daug, jis išgelbėjo mus. Kitaip gal būtų stogas „nuvažiavęs“. Bet kuo ilgiau vaikas juo naudojasi, tuo jam sunkiau būna atsisakyti. Ne nelengva man ši tema. Nes pritrūksta man ryžto… O kodėl jums norisi šį instinktą apeiti? 🙂

      • Ačiū už operatyvų atsakymą, įkvėpėte mane dar kartą. Tiesą sakant, nežinau kodėl pagalvojau, kad čiulptuko nenaudojote gal todėl, kad jis niekur nebuvo minimas 🙂 Paskaitoj akcentavo, kad čiulptuko / krūties negalima su miegeliu siet. Nu bet tada kaip patenkinti tą vaiko instinktą čiulpti man nesuprantama visai …
        Pradėsime ir mes kurtis ritualus 🙂 Tik kažkaip reikia suvaldyti savo perfekcionizmą. Norisi rezultatų greit, bet tikrai suprantu, kad tai susiformuoja per laiką. Ačiū dar kartą už naudingą straipsnį:)

        • Neminėjau čiulptuko, nes niekada nesijaučiau gerai, kad jį daviau. Gal irgi per didelis noras tobulai viską daryti… 🙂

Ką apie tai manai?